Reinholdas Messneris įkvepia Šv. Antone: gyvenimo istorijos kaip alpinistas

Reinholdas Messneris įkvepia Šv. Antone: gyvenimo istorijos kaip alpinistas

Pasaulio taurės salė Arlbergo „Wellcom“ buvo užpildyta paskutine vieta rugsėjo 30 d., Kai garsusis ekstremalus alpinistas ir autorius Reinholdas Messneris skaitė savo paskaitą „Apie gyvenimą“. Šio renginio priežastis buvo ne tik alpinizmo susižavėjimas, bet ir pastarojo meto Messnerio 80 -asis gimtadienis, kurį jis šventė tik rugsėjo 17 d. Savo išskirtiniu stiliumi jis papasakojo apie savo karjerą nuo mažo Pietų Tirolio ūkio berniuko iki vieno garsiausių nuotykių ieškotojų pasaulyje.

Paskaitos metu Messneris leido savo klausytojams dalyvauti jo patirtyje ir įspūdingai perteikė, kodėl jam jam yra gražiausia vieta pasaulyje. Būdamas penkerių metų jis pakilo savo pirmuoju viršūnių susitikimu ir tapo tuo, ką jis pats apibūdina kaip „horizontalų“ - žmogų, kuris visada ieško naujų perspektyvų ir išgyvenimų. „Kita priežastis lipti iš slėnio į kalną buvo smalsumas“, - sakė jis, aiškindamas savo nepalankią meilę laipiojimui ir gamtos tyrinėjimui.

Vaikystės mokymai

Messneris paminėjo, kad daug išmoko iš Pietų Tirolio ūkininkų gyvenimo būdo, kuris vis dar jį formuoja šiandien. Jis prisiminė, kaip jo motina paliko jį ir jo brolio laisvę, kurią ji važiavo lipti ant uolų sienų kaip vaikai. Jis vis dar nešioja šį padrąsinimą savo širdyje ir atskleidė: „Aš gyvenau kaip nenaudingo užkariautojo“, kuris pabrėžia jo aistrą lipti.

Jis buvo optimistiškas, kai aprašė savo alpinizmo pradžią ir tęsė: „Darydamas aš išaugau į alpinizmą“. Messneris yra gyva legenda, nes jis užlipo į savo pirmąją aistrą, kol ji taip pat tapo reikšminga laipiojant ledui, ypač Mont Blanc. Jo devizas „Kelias yra tikslas, o ne aukščiausiojo lygio susitikimas“ suteikia jo filosofiją ir parodo, kad jis ne tik siekia tikslų, bet ir apie patirtį bei nuotykius.

patirtis ir iššūkiai

Paskaita sukėlė emocingesnį posūkį, kai Messneris savo ekspedicijos metu pasidalino tragiškomis patirtimi. Jo brolio Güntherio mirtis 1970 m. Nanga Parbat suformavo jį tvariai, o atmintis lėmė gilų mąstymą apie alpinizmo riziką. „Vietiniai gyventojai nuvežė mane į slėnį su šia ekspedicija“, - sakė jis, sukurdamas skausmo ir praradimo paveikslą, kuris palietė visus esančius.

Bet Messneris neleido savęs atgrasyti ir investavo savo energiją į socialinę sritį, įkurdama Nepalo mokyklas, kad suteiktų vaikams, ypač mergaitėms, įgyti mokymąsi. „Kalnai tampa pavojingesni dėl visuotinio atšilimo šiandien“, - perspėjo jis auditorijai, kai atkreipė dėmesį į klimato pokyčių įtaką alpinizmui. Turėdamas kritinių komentarų apie masinį turizmą, Messneris pabrėžė, koks svarbus yra pagarbus būdas bendrauti su kalnais. Jis pabrėžė gero pasiruošimo poreikį: „Prieš išsiskyriau dėl Everesto kalno, perskaičiau visą literatūrą“, kuri rodo, kad žinios ir planavimas yra labai svarbūs išgyvenimui ypač pobūdyje.

​​Messneris apmąstė senėjimą ir su tuo susijusį sugebėjimą paleisti. „Visi mano nuotykiai prasideda galvoje“, - sakė jis, leisdamas auditorijai į psichinę kelionę po pasaulį į tokias vietas kaip Himalaja, stulpas, Sachara ir Tibetas. Renginys buvo įspūdingas jo gyvenimo liudijimas ir kvietimas įvertinti kalnų grožį ir iššūkius.