Orbanas apie pasitraukimą iš ES: kada pagaliau paliksime Sąjungą?

Orbanas apie pasitraukimą iš ES: kada pagaliau paliksime Sąjungą?

Apie galimą pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) neseniai Pilisvörösvár mieste vykusiame gyventojų forume prabilo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas. Remiantis ataskaita, kurią pateikė vol.at Orbanas atskleidė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo ne kartą klausė, kada Vengrija paliks ES. Orbánas pabrėžė, kad Vengrijai reikia „gero atsako pasiūlymo“, kad galėtų apsvarstyti tokį žingsnį.

Pagrindinis Orbano pareiškimas buvo tas, kad laikas pasitraukti dar nepribrendo. Tai labai svarbus klausimas, reikalaujantis kruopštaus svarstymo ir strateginių svarstymų. Jis taip pat pabrėžia, kad 85 procentai Vengrijos eksporto patenka į ES rinką, o tai rodo Vengrijos ekonominę priklausomybę nuo Sąjungos.

Ekonominė priklausomybė ir santykis su ES

Orbanas išreiškė kritiką ES, nes, jo nuomone, Vengrija negauna jai priklausančių ES lėšų. Jis paragino gerinti Vengrijos ir ES santykius, jei pasitraukimas nebus įmanomas. Tai išryškina jo pozicijos dviprasmiškumą, kuris apima ir nacionalistinius, ir ekonominius sumetimus.

Orbánas taip pat aiškiai pasakė, kad jį domina draugiški santykiai su Trumpu ir planuoja „atidaryti kelis butelius šampano“, jei Trumpas laimės. Tai rodo jo viltį pakeisti tarptautinės politikos paradigmą, kuri taip pat galėtų turėti įtakos Vengrijos padėčiai ES.

Viešoji nuomonė ir politiniai iššūkiai

Apklausa rodo, kad beveik 80 procentų Vengrijos gyventojų palaiko narystę ES. Orbánas žino apie šią paramą, bet praeityje ne kartą pykdė prieš „Briuselio biurokratus“. Jo pareiškimas apie galimą pasitraukimą išgirstas, kai Vengrija ir Lenkija bylinėjasi dėl naujojo ES teisinės valstybės mechanizmo, priimto 2020 metų gruodį, dėl kurio gali būti sumažintas finansavimas šalims, kurios pažeidžia teisinės valstybės principus.

Bendros nuotaikos Vengrijoje yra sudėtingos. Nors Orbánas dažnai kalba apie „šventąjį karą“ teisinės valstybės ir ES kontekste, jį taip pat spaudžia parlamento opozicija ir artėjantys rinkimai. Šiame kontekste jis pirmiausia davė užuominų apie galimą pasitraukimą.

Vengrijos ir ES sąveika tebėra įtempta, ypač atsižvelgiant į Orbano pasikartojančius raginimus ES labiau „toleruoti“. Jis pabrėžia, kad Vengrija nenori eiti Vakarų Europos kryptimi ir neturėtų tikėtis, kad kitos ES valstybės imsis Vengrijos prieglobsčio ar šeimos politikos.

Apibendrinant, V. Orbano pastabos nupiešia daugialypį dabartinės Vengrijos ES politikos vaizdą. Nors jis neatmeta pasitraukimo galimybės, ekonominė priklausomybė nuo ES išlieka svariu argumentu prieš tokį žingsnį. Politiniai ir ekonominiai sumetimai yra glaudžiai susiję ir toliau lems šalies politinę darbotvarkę.