Klimato aukščiausiojo lygio susitikimas Beleme: protestai už greitus veiksmus ir įpareigojančius sprendimus!
JT klimato viršūnių susitikime Beleme, Brazilijoje, Greenpeace paragino labiau įsipareigoti laikytis privalomo 1,5 laipsnio plano ir kritikavo aklavietę.

Klimato aukščiausiojo lygio susitikimas Beleme: protestai už greitus veiksmus ir įpareigojančius sprendimus!
„Greenpeace“ savo naujausiose ataskaitose pažymi, kad JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato klausimais Beleme (Brazilijoje) po pirmosios savaitės daro prieštaringas išvadas. Konferencija vyks 2025 m. lapkričio 10–21 d., jos tema „Mutirão“ – braziliška kolektyvinių pastangų koncepcija. Tačiau didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos, derybų pažanga neatitiko lūkesčių. Pilietinės visuomenės grupės ir čiabuvių bendruomenės energingai protestuoja už ryžtingesnes klimato ir miškų apsaugos priemones.
Nors Greenpeace palankiai vertina naujo atogrąžų miškų fondo įkūrimą, yra nemažai kritikos dėl savanoriško mokėjimų į šį fondą pobūdžio. „Reikalaujame aiškių ir sąžiningų įsipareigojimų kovoti su miškų naikinimu“, – sakė vietoje esantis klimato ekspertas Jasminas Dureggeris iš „Greenpeace Austria“. Norint veiksmingai įveikti visuotinio atšilimo iššūkius, būtinas esminis klimato ir miškų apsaugos posūkis OTS.
Protestai formuoja viršūnių susitikimo įvaizdį
Protestai, kuriuose dalyvauja daugybė čiabuvių ir NVO, yra skirti iliustruoti dramatišką klimato kaitos poveikį Amazonės regionui. Amazonė yra ne tik biologinės įvairovės centras, bet ir svarbus CO2 absorbentas. Šie protestai, įskaitant laivų demonstraciją, kurioje dalyvauja daugiau nei 200 laivų, pabrėžia, kad reikia skubiai užtikrinti visapusišką klimato ir miškų apsaugą ir tvirtą įsipareigojimą siekti 1,5 laipsnio tikslo.
Antrąją derybų savaitę Belene laukiamas Austrijos klimato ministras Norbertas Totschnigas. Greenpeace griežtai kritikavo Totschnigą dėl tarptautinio klimato kaitos finansavimo mažinimo ir įsipareigojimų tropinių miškų fondui trūkumo. Totschnigo požiūris į ES miškų naikinimo reglamentą suvokiamas kaip blokada, kelianti pavojų pasaulinei miškų apsaugai ir biologinei įvairovei. Dureggeris pabrėžia, kad Totschnig dar neatliko savo įsipareigojimų ir turėtų reikalauti reikšmingų priemonių žmonėms apsaugoti.
Žvilgsnis į Pasaulinę klimato konferenciją
Šiuo metu COP30 daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms problemoms, tokioms kaip miškų apsauga ir biologinės įvairovės apsauga. Šioje konferencijoje visų valstybių nacionaliniai klimato įnašai (NDC), kurie atnaujinami kas penkerius metus, turi būti dar kartą peržiūrėti. 2025 m. rugsėjo mėn. pabaigoje tik 64 valstybės pateikė naujus NDC ir manoma, kad pagal dabartinę politiką temperatūra iki amžiaus pabaigos padidės 2,8 °C. Norint pasiekti 1,5 laipsnio tikslą, iki 2035 m. reikia drastiškai 60 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
Vienas iš COP30 tikslų yra sudaryti privalomus susitarimus, kurie užtikrintų, kad visuotinis atšilimas būtų apribotas iki 2 laipsnių. Tuo tarpu klimato veiksmų finansavimas yra labai svarbus. Siekiant tinkamai remti besivystančias šalis, konferencijoje iki 2035 m. kasmet skiriama 300 mlrd. Federalinė aplinkos agentūra aktyviai remia šias pastangas ir dalyvauja derybose, siekdama rasti tvarių sprendimų, kaip pranešė Federalinė aplinkos agentūra paaiškino.