Ateičiai gresia pavojus: 2070 m. ES investicijos į aplinką yra pavojuje!

Ateičiai gresia pavojus: 2070 m. ES investicijos į aplinką yra pavojuje!

Šiuo metu vykstančios derybos dėl ES biudžeto kritiškai nušviečia investicijas į aplinkos ir gamtos apsaugą. Garsiai ekologinės naujienos Išskirtinis išsaugojimo finansavimas yra labai svarbus siekiant išvengti būsimų aplinkos krizių. Neseniai priimtas ES atkūrimo reglamentas, dar žinomas kaip Gamtos atkūrimo įstatymas, reikalauja didelių papildomų investicijų, kad būtų pasiekti jo tikslai.

Europos Sąjunga apskaičiavo, kad iki 2070 m. reikės milžiniškų 154 milijardų eurų finansavimo. Už tai tikimasi 1 860 milijardų eurų viešosios naudos. Gábor Wichmann, BirdLife Austria generalinis direktorius, pabrėžia, kad gamta pagrįstos priemonės siūlo ilgalaikę investicijų grąžą. Tačiau jis perspėja, kad taupant aplinką ir tausojant šiandien, ateityje gali atsirasti brangių remonto išlaidų.

Finansavimo skubumas

Remdamasi šiomis prognozėmis, BirdLife Austrija ragina nemažinti LIFE programos ir kaimo plėtros pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) finansavimo. Šios lėšos yra būtinos siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir klimato išteklius. Ekspertai pasisako už biudžeto perkėlimą nuo tiesioginių išmokų prie efektyvių, mokslu pagrįstų priemonių.

Kas septynerius metus reformuojama BŽŪP nuo jos sukūrimo po Antrojo pasaulinio karo patyrė daug pokyčių. Nors vidutinė metinė parama ES žemės ūkiui buvo sumažinta nuo 58 milijardų eurų (2014–2020 m.) iki 54 milijardų eurų (2023–2027 m.), trečdalis ES biudžeto vis dar skiriama žemės ūkiui. Ši tendencija atsiranda dėl pastangų tobulinti ekologinius standartus ir skatinti tvarų vystymąsi, pvz federalinė aplinkos ministerija pabrėžė.

Bendrosios žemės ūkio politikos reformos

Kritiškai pažvelgus į BŽŪP matyti daug iššūkių, įskaitant perprodukciją, dėl kurios susidaro „pieno ežerai“ ir „sviesto kalnai“, taip pat didelės vyriausybės įsikišimo išlaidos. BŽŪP reformomis siekiama paskatinti atsisakyti kainų paramos ir teikti daugiau tiesioginės paramos ūkininkams. Šiuo metu apie 70 % lėšų patenka kaip tiesioginės išmokos žemės ūkio įmonėms, o minimalūs aplinkosaugos ir klimato veiksmingumo reikalavimai atlieka vis didesnį vaidmenį.

Pavyzdžiui, Vokietija finansavimo laikotarpiu iki 2027 m. kasmet gaus apie 6 milijardus eurų, įskaitant 1 milijardą eurų konkretiems ekologiniams reglamentams. Šių programų finansavimas laikomas itin svarbiu skatinant tvarų žemės ūkį ir tausojant aplinką. Šis metodas taip pat galėtų padėti užtikrinti reikiamą finansavimą ES ekonomikos atkūrimo reglamentui įgyvendinti ir taip paremti Europos ekologinį atsinaujinimą.

Austrijos atstovai ES lygiu raginami siekti tvaraus lėšų paskirstymo. Investicijos į gamtą yra būtinos ne tik siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, bet ir svarbios visuomenės interesams, pavyzdžiui, sveikatai, saugai ir gyvenimo kokybei.