Popiežius meldžiasi už Kinijos katalikus ir sprendžia opias problemas

Popiežius meldžiasi už Kinijos katalikus ir sprendžia opias problemas

Popiežius Leonas XIV sekmadienį paprašė melstis už Kinijos katalikus, kad jie būtų bendrystėje su Šventuoju Sostu. Tai buvo pirmieji jo vieši komentarai apie vieną sunkiausių užsienio politikos klausimų, su kuriais susidūrė paskutinis jo pontifikatas.

Ypatinga garbė Katalikų bažnyčiai Kinijoje

Pirmasis istorijoje amerikietis popiežius prisiminė, kad Katalikų bažnyčia šeštadienį šventė ypatingą šventę melsdamasi už bažnyčią Kinijoje. Popiežius Benediktas XVI inicijavo šią šventę, kad suvienytų maždaug 12 milijonų Kinijos katalikų, kurie buvo padalinti į oficialią, valstybės kontroliuojamą bažnyčią, kuri nepripažino popiežiaus valdžios, ir pogrindinės bažnyčios, kuri liko ištikima Romai, nepaisant dešimtmečius trukusio persekiojimo.

Malda ir viltis

Papa Leo pabrėžė, kad per šventę „Kinijos ir viso pasaulio bažnyčiose ir šventovėse buvo meldžiamasi Dievui kaip susirūpinimo ir meilės Kinijos katalikams ir jų bendrystės su visuotine Bažnyčia ženklas“. Vidurdienio palaiminimo metu Liūtas meldėsi, kad katalikai Kinijoje ir kitur „sulauktų malonės būti stipriais ir džiaugsmingais Evangelijos liudytojais net ir išmėginimų metu, kad visada skatintų taiką ir harmoniją“.

Prieštaringai vertinamas 2018 m

Popiežius Pranciškus tęsė Benedikto suvienijimo pastangas, 2018 m. patvirtindamas prieštaringai vertinamą susitarimą dėl vyskupų kandidatūrų. Susitarimo detalės niekada nebuvo paviešintos, tačiau ji leidžia valstybės kontroliuojamai bažnyčiai turėti įtakos skiriant savo lyderius, nors Pranciškus tvirtino, kad išlaiko veto teisę dėl galutinio pasirinkimo.

Kritika ir iššūkiai

Šį susitarimą kai kurie kritikavo, ypač konservatyvūs katalikai, baimindamiesi, kad jis reiškia kapituliaciją prieš Pekino reikalavimus ir išdavė tikinčiuosius Kinijoje. Vatikanas paskelbė, kad tai geriausia, ką galima pasiekti, ir nuo to laiko ją reguliariai atnaujino.

Sprendimai ateičiai

Papa Leo dabar turės nuspręsti, ar jis nori tęsti susitarimo atnaujinimą. Pastaruoju metu Pekinas padarė keletą šiurkščių pažeidimų, įskaitant vienašališkus paskyrimus be popiežiaus pritarimo. Padėtis paaštrėjo prieš pat konklavą, kurioje Leonas buvo išrinktas popiežiumi, kai Kinijos bažnyčia pradėjo preliminarius dviejų vyskupų rinkimus, o tai yra žingsnis prieš oficialų pašventinimą.

Stiprinti ryšius su Katalikų bažnyčia Kinijoje

Leo informavo Honkongo arkivyskupą kardinolą Stepheną Chow, kad jis „kelis kartus lankėsi Kinijoje ir sužinojo apie Kinijos kultūrą bei tikrovę“, rašo „Fides“ misijos naujienų agentūra, kuri citavo Chow pareiškimus iš jo savaitinio vyskupijos informacinio biuletenio po konklavos.

Simbolinė dovana ir tikinčiųjų laukimas

Jėzuitų kunigas Chow sakė raginęs Leo „nepamiršti bažnyčios Kinijoje ir Kinijos žmonių“. „Jis linktelėjo, parodydamas, kad nepamirš“, – pridūrė Fidesas.

Pastangos gerinti santykius

Vatikanas ilgus metus bandė pagerinti santykius su Kinija, kurie oficialiai buvo nutraukti daugiau nei prieš septynis dešimtmečius, kai į valdžią atėjo komunistai. Šiuos santykius jau seniai sustabdė Kinijos primygtinai reikalavimas išskirtinės teisės skirti vyskupus kaip nacionalinio suvereniteto reikalas, taip pat Vatikano teiginiai, kad tik popiežius turi teisę skirti pirmųjų apaštalų įpėdinius.

Susitarimo tikslai 2018 m

2018 m. susitarimu buvo siekiama suvienyti bendruomenę, sureguliuoti septynių vyskupų, kurių Roma nepripažino, statusą ir įveikti dešimtmečius trukusį Kinijos ir Vatikano susvetimėjimą.