Revoliucija žemės ūkyje: genetiškai modifikuoti mikrobai tiekia azotą!

Revoliucija žemės ūkyje: genetiškai modifikuoti mikrobai tiekia azotą!

Šiandien prestižiniame žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas revoliucinis tyrimas rodo, kad genetiškai modifikuoti mikrobai gali būti reikšminga pažanga tiekiant azotą ūkininkams. Viskonsino-Madisono universiteto, Purdue universiteto ir Pivot Bio mokslininkai įrodė, kad šie mikrobai gali fiksuoti atmosferos azotą ir aprūpinti jį kukurūzų auginimu, o tai prilygsta naudojant 40 svarų sintetinių azoto trąšų. Tai reiškia, kad ūkininkai gali sumažinti cheminių trąšų naudojimą neprarandant derliaus, kaip rodo išsamūs eksperimentai, praneša PRNewswire.

„Pivot Bio“ genetiškai modifikuoti mikrobai naudoja naują metodą, žinomą kaip biologinis azoto fiksavimas (BNF). Pasak daktaro Karsteno Temme, „Pivot Bio“ vyriausiojo inovacijų pareigūno, šių mikrobų gebėjimas fiksuoti azotą neturi įtakos net ir tada, kai jie naudojami maistinių medžiagų turinčiame dirvožemyje. Tai reiškia, kad azotas į augalus gali būti tiekiamas efektyviau, o tai turi didžiulę naudą žemės ūkiui ir aplinkai, kaip rodo lauko tyrimų rezultatai. Ūkininkams mikrobus lengviau valdyti ir jie padeda sutaupyti įmonių pinigų ir laiko, taip pat praneša „TechCrunch“, kuri taip pat atkreipia dėmesį į naują 430 mln. USD finansavimą, kurį bendrovė gavo toliau plėtodama šią perspektyvią technologiją.

Svarbiausi tyrimų rezultatai ir jų reikšmė

Reikšmingiausi šio tyrimo rezultatai žymi ne tik technologinę pažangą, bet ir iššūkį tradiciniam žemės ūkiui. Tyrėjai gali parodyti, kad genetiškai modifikuoti mikrobai veikia realiomis sąlygomis ir todėl gali būti praktiškas sprendimas, kaip sumažinti priklausomybę nuo sintetinių trąšų. Aplinkos mokslų ekspertas daktaras Bruno Basso pabrėžia, kad Pivot Bio sprendimas gali padėti sumažinti maistinių medžiagų nuostolių poveikį aplinkai ir žymiai padidinti azoto naudojimo efektyvumą. „Kuo daugiau sintetinių trąšų galėsime pakeisti tvaresniais šaltiniais, tuo geriau bus ūkininkams ir aplinkai“, – sakė Basso.

Šis naujoviškas metodas galėtų padėti pakeisti žemės ūkį, sumažinant ūkininkų išlaidas ir darant teigiamą poveikį ekosistemai. Visi tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslinėje literatūroje ir pabrėžia šių naujų metodų svarbą žemės ūkyje.