Senėjimo paslaptys: kodėl mes turime mirti!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Atraskite įspūdingas Venki Ramakrishnan įžvalgas apie senėjimą, mirtį ir gyvenimo pratęsimą jo naujoje knygoje.

Entdecken Sie die faszinierenden Erkenntnisse von Venki Ramakrishnan über Altern, Tod und Lebensverlängerung in seinem neuen Buch.
Atraskite įspūdingas Venki Ramakrishnan įžvalgas apie senėjimą, mirtį ir gyvenimo pratęsimą jo naujoje knygoje.

Senėjimo paslaptys: kodėl mes turime mirti!

Naujoji Venki Ramakrishnan knyga „Kodėl mes mirštame“ sprendžia esminius gyvenimo ciklo klausimus ir nušviečia biologinius, molekulinius ir socialinius senėjimo ir mirties aspektus. Nobelio premijos laureatas, kuris 2009 m. buvo pagerbtas už ribosomų tyrimus, savo darbu yra skirtas skaitytojams, besidomintiems molekuline biologija ir biochemija, taip pat sudėtingomis senėjimo ir gyvenimo pabaigos problemomis. 1952 metais Indijoje gimęs Ramakrishnanas 2022 metais buvo priimtas į Didžiosios Britanijos ordiną už nuopelnus.

Savo 352 puslapių knygoje, kurią išleido Klett-Cotta ir kuri kainuoja 28 eurus (ISBN: 978-3-608-98492-7), Ramakrishnanas aprašo žmogaus gyvenimo ciklą nuo apvaisinimo iki mirties. Jis paaiškina, kokie molekuliniai biologiniai procesai vyksta organizme, ir nagrinėja klausimą, kodėl žmonės turi mirti. Be to, nagrinėjami skirtingų rūšių gyvenimo trukmės skirtumai ir paaiškinamas ryšys tarp vaisingumo ir gyvenimo trukmės. Autorius pasitelkia ryškias metaforas iliustruodamas sudėtingas temas ir lygina ląstelių procesus su kasdieniu gyvenimu didmiestyje. Ypatingas dėmesys skiriamas RNR, kaip veikiančios genų kopijos, vaidmeniui.

Socialinės problemos ir gyvenimo pratęsimas

Knygoje taip pat keliami socialiniai klausimai, pavyzdžiui, galimo nemirtingumo poveikis visuomenei ir kartų teisingumo iššūkis ilgėjančios gyvenimo trukmės akivaizdoje. Ramakrishnanas taip pat pateikia skaitytojams patarimų, kaip prailginti gyvenimą, pavyzdžiui, apriboti suvartojamų kalorijų kiekį iki būtino minimumo ir reguliariai mankštintis, kad palaikytų ląstelių jėgaines – mitochondrijas. Kaip pavyzdį jis pateikia Jeanne Calment, seniausią moterį pasaulyje, kuri mirė 1997 m., būdama 122 metų.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie knygą ir Ramakrishnan viršelius, žr. aprėptį MDR ir papildomos informacijos iš Deutschlandfunk griebtis.