Slaptos kalbos ištakos: kaip garsai mus jungia!

Ein internationales Forschungsteam untersucht den Ursprung menschlicher Sprache und die universellen Laute in 131 Sprachen.
Tarptautinė tyrimų komanda nagrinėja žmonių kalbos kilmę ir universalius garsus 131 kalbomis. (Symbolbild/DNAT)

Slaptos kalbos ištakos: kaip garsai mus jungia!

Vienna, Österreich - Įspūdingame tyrime tarptautinė tyrimų komanda nustatė, kad skausmas skamba, pavyzdžiui, „AH“ ar „Au“, daugelyje kultūrų naudoja panašius balses, o džiaugsmo ir pasibjaurėjimo išraiška labai skiriasi. Tyrimą, paskelbtą Amerikos akustinės draugijos žurnale , atliko bendraautorė Katarzyna Pisanski ir galėtų pateikti pagrindines įžvalgas apie žmonių kalbos kilmę, kilusią bent prieš 250 000 metų. Kalbininkai mano, kad visi žmonės turi bendrą šaknį, dėl kurio kyla klausimų apie „kodėl“ ir „kaip“, pavyzdžiui, Vienna.at

Bendros charakteristikos ir kalbos raida

Tyrimas taip pat parodė, kad daugelis vaikų įvairiomis kalbomis naudoja panašius „mamos“ ir „tėčio“ garsus, nes juos lengva gaminti kūdikiams. Passau universiteto kalbininkų Johann-Mattis sąrašas pabrėžia, kad beveik visos kultūros žino žodį „raudona“, o tai rodo universalų suvokimą. Kaip tyrimų dalį taip pat tiriama, kaip kalbų elementai yra susiję su formomis ir tekstūromis, o tai suteikia įdomių aspektų apie tai, kaip žmonės bendrauja evoliucijos metu, taigi ard alpha .

.

Kalbų tyrėjai nustatė, kad yra ne tik „kalbos genas“, kuris palengvina žmonių bendravimą. Vietoj to, kalbos įgūdžiai yra ilgos evoliucijos, kuriai būdingi genetiniai ir kultūriniai veiksniai, rezultatas. Angela D. Friederici iš Max Plancko instituto teigia, kad specifinė žmogaus smegenų struktūra ir jos struktūros yra labai svarbios kalbos vystymuisi. Tyrimai rodo, kad kūdikiai eksperimentuoja su garsiais kūdikystėje ir akustiniu būdu imituoja intonuojančią jų gimtosios kalbos melodiją - tai yra svarbus vėlesnio kalbos mokymosi pagrindas. Tai rodo, kad žmonija ne tik bendrauja per kalbą, bet ir sudaro jos tapatybę.

Details
OrtVienna, Österreich
Quellen