Slaptos kalbos kilmė: kaip mus sieja garsai!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Tarptautinė tyrimų grupė tiria žmogaus kalbos kilmę ir universalius garsus 131 kalba.

Ein internationales Forschungsteam untersucht den Ursprung menschlicher Sprache und die universellen Laute in 131 Sprachen.
Tarptautinė tyrimų grupė tiria žmogaus kalbos kilmę ir universalius garsus 131 kalba.

Slaptos kalbos kilmė: kaip mus sieja garsai!

Įspūdingame tyrime tarptautinė tyrimų grupė nustatė, kad skausmo garsai, tokie kaip „ah“ arba „ouch“, daugelyje kultūrų vartoja panašius balsius, o džiaugsmo ir pasibjaurėjimo išraiškos labai skiriasi. Tyrimas, paskelbtas mAmerikos akustinės draugijos žurnalas, kurį atliko bendraautorė Katarzyna Pisanski ir galėjo suteikti esminių įžvalgų apie žmogaus kalbos kilmę, atsiradusią mažiausiai prieš 250 000 metų. Kalbininkai mano, kad visi žmonės turi bendrą šaknį, todėl kyla klausimų apie kalbos „kodėl“ ir „kaip“ vienna.at pranešė.

Bendros savybės ir kalbos raida

Tyrimas taip pat parodė, kad daugelis vaikų vartoja panašius garsus „mamai“ ir „tėčiui“ skirtingomis kalbomis, nes kūdikiams šiuos garsus lengva išgauti. Kalbininkas Johannas-Mattisas Listas iš Pasau universiteto pabrėžia, kad beveik visose kultūrose yra žodis „raudona“, o tai rodo visuotinį suvokimą. Tyrime taip pat nagrinėjama, kaip kalbos elementai yra susiję su formomis ir tekstūromis, o tai suteikia įdomių įžvalgų apie tai, kaip žmonės bendravo evoliucijos metu. ARD alfa.

Kalbininkai išsiaiškino, kad yra ne vienas „kalbos genas“, palengvinantis žmonių bendravimą. Vietoj to, kalbos gebėjimai yra ilgos evoliucijos, kurią suformavo genetiniai ir kultūriniai veiksniai, rezultatas. Angela D. Friederici iš Maxo Plancko instituto teigia, kad specifinė žmogaus smegenų struktūra ir jos struktūros yra itin svarbios kalbos raidai. Tyrimai rodo, kad net kūdikystėje kūdikiai eksperimentuoja su garsais ir akustiškai imituoja intonacinę savo gimtosios kalbos melodiją – tai svarbus pagrindas vėlesniam kalbos mokymuisi. Tai rodo, kad žmonija gali ne tik bendrauti per kalbą, bet ir formuoti savo tapatybę.