80 metų nuo atominės bombos numestos ant Japonijos: branduolinės grėsmės tęsiasi

80 metų nuo atominės bombos numestos ant Japonijos: branduolinės grėsmės tęsiasi

Pasauliui minint 80-ąsias metines nuo pirmojo branduolinio ginklo panaudojimo Japonijos Hirosimos mieste Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, ekspertai ir išgyvenusieji perspėja, kad žmonija kaip niekada arčiau šių ginklų išgyvenimo. Prieš 80 metų, 1945 m. rugpjūčio 6 d., JAV bombonešis B-29 numetė ant Hirosimos atominę bombą „Little Boy“. Vos po trijų dienų kaimyninis Nagasakio miestas nukentėjo nuo antrosios JAV atominės bombos.

Pražūtingos atominių sprogdinimų pasekmės

Per išpuolius iškart mirė daugiau nei 110 000 žmonių, o dar šimtai tūkstančių patyrė traumų ir su radiacija susijusių ligų bėgant metams. Iki šiol tai yra vieninteliai branduolinių ginklų panaudojimo būdai konflikto metu, tačiau šie ginklai vis dar kelia didelę grėsmę.

Augančios branduolinės grėsmės

„Pritrūksta laiko, nes susiduriame su didesne nei bet kada anksčiau branduoline grėsme“, – sakė Japonijos išgyvenusiųjų organizacija Nihon Hidankyo, praėjusiais metais gavusi Nobelio taikos premiją už savo darbą siekiant panaikinti branduolinius ginklus. „Didžiausias mūsų iššūkis yra priversti branduolinį ginklą turinčias valstybes bent šiek tiek mūsų išklausyti.

Pastarosiomis savaitėmis atsispindėjo dabartinė įtampa, pavyzdžiui, branduolinė grėsmė tarp Rusijos ir JAV, susijusi su Maskvos invazija į Ukrainą. Pastaraisiais mėnesiais JAV taip pat atakavo Irano branduolinius objektus, bandydama sustabdyti Teherano branduolinę programą. Indijos ir Pakistano konfliktas dėl ginčijamo Kašmyro regiono taip pat sunerimo pasaulį.

Nerimą keliantys ženklai ir „Paskutinio pabaigos laikrodžio“ koncepcija

Hansas Kristensenas, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vyresnysis bendradarbis, birželį pranešė apie aiškią branduolinio arsenalo didėjimo tendenciją ir suaktyvėjusią branduolinę retoriką. Nerimą keliantys įvykiai padėjo nustumti „Bulletin of the Atomic Scientists“ „Pastarosios pabaigos laikrodį“ kaip niekad iki vidurnakčio – dabar 89 sekundės. Šis nedidelis pokytis jokiu būdu neturėtų būti vertinamas kaip priežastis švęsti, nes tai rodo itin pavojingą situaciją.

„Branduolinius ginklus turinčios šalys didina savo arsenalo dydį ir vaidmenį bei investuoja šimtus milijardų dolerių į ginklus, galinčius sunaikinti civilizacijas“, – teigiama Doomsday Clock ataskaitoje.

Dabartinės atsargos ir branduolinė ateitis

Hirosimos atominės bombos galia siekė 15 kilotonų ir pagal šiandienos standartus būtų laikoma silpnu branduoliniu ginklu. Priešingai, didžiausio JAV arsenalo branduolinio ginklo našumas yra 1,2 megatonos, todėl jis yra 80 kartų galingesnis. Viena moderni branduolinė galvutė, susprogdinta virš didelio miesto, gali akimirksniu nužudyti milijonus žmonių.

Šiuo metu yra daugiau nei 12 000 branduolinių galvučių, paskirstytų devyniose branduolinėse valstybėse: JAV, Rusijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje, Pakistane, Šiaurės Korėjoje ir Izraelyje. Remiantis SIPRI ataskaita, beveik visos šios šalys tęsia savo intensyvias branduolinių ginklų modernizavimo programas.

Branduolinės ginkluotės ateitis įvairiose šalyse

Jungtinės Valstijos ir Rusija kartu turi apie 90% pasaulio branduolinių ginklų, o mažesnės branduolinės valstybės, tokios kaip Kinija, Indija ir Šiaurės Korėja, plečia arba planuoja plėsti savo arsenalus. Visų pirma Kinija kasmet prideda apie 100 branduolinių galvučių. Šiaurės Korėja nelabai bendradarbiauja; Kim Yo Jong, lyderio Kim Jong Uno sesuo, aiškiai pareiškė, kad Pchenjanas neatsisakys savo branduolinių ginklų mainais į derybas su Vašingtonu ir Seulu.

„Bet koks bandymas paneigti KLDR, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, poziciją bus griežtai atmestas“, – perspėjo ji, KLDR pasisakant už Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką.