Seniausias atrastas genomas: naujos įžvalgos apie ankstyvuosius žmones Europoje!

Seniausias atrastas genomas: naujos įžvalgos apie ankstyvuosius žmones Europoje!

Leipcige esančio Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkai iššifravo seniausią žinomą šiuolaikinio žmogaus genomą. Įspūdingi kaulų gabalai, aptikti Ilsenhöhle mieste Ranis, Tiuringijoje, yra maždaug 45 000 metų senumo ir suteikia naujų įžvalgų apie ankstyvąją žmonijos istoriją. Puikus genomo išsaugojimas buvo labai svarbus analizei, kuri buvo paskelbta žinomuose žurnaluose „Nature“ ir „Science“. Kaip ir Deutschlandfunk Kultur reportažai ir dienos naujienos rodo, kad rasti kaulai priklauso vienai iš pirmųjų šiuolaikinių žmonių grupių, imigravusių į Europą, tačiau anksčiau mirusių ir nepalikusių tiesioginių palikuonių.

Genetikos dekodavimas

Atlikę analizę, mokslininkai nustatė, kad tuo metu žmonės turėjo tamsią odą, tamsias akis ir plaukus. Ši informacija rodo, kad prisitaikymą prie europiečių gyvenimo sąlygų lemia genetinės savybės, tikriausiai paveldėtos iš neandertaliečių protėvių. Remiantis naujausiais rezultatais, šios analizės metu aptiktos Homo sapiens ir neandertaliečių priemaišos turėjo atsirasti maždaug prieš 45 000–49 000 metų, o tai yra laikinas ankstesnių vertinimų koregavimas.

Be to, komanda iš Kalifornijos universiteto Berklyje atliko nepriklausomą tyrimą, kurio rezultatai buvo panašūs. Jie išanalizavo 59 senovės genomus ir nustatė, kad genetinis maišymasis įvyko maždaug 7000 metų, o tai dar labiau patvirtino išvadas. Apskaičiavimai rodo, kad tik keli šimtai šių ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių gyveno tarp Didžiosios Britanijos ir Lenkijos, todėl atradimo svarba tapo dar aiškesnė. Pagrindiniai duomenys yra svarbūs ne tik evoliucijos teorijai, bet ir kitoms mokslo disciplinoms, tokioms kaip architektūra, socialinė istorija ir antropologija, nes jie leidžia daryti tikslias išvadas apie žmonių gyvenimo būdą ir aplinkos sąlygas prieš 45 000 metų.