Protestai ir politika: dešiniųjų partijų kaita Europoje

Protestai ir politika: dešiniųjų partijų kaita Europoje

Austrijos ir Europos politiniam kraštovaizdžiui būdingi dramatiški pokyčiai. Pagrindinė tema yra Wilfriedo Hauslauerio atsistatydinimas, kurį politologas Ralphas Schöllhammeris ir vienas iš NEOS įkūrėjų Veitas Dengleris aptaria tiesioginėje transliacijoje šiandien nuo 7.30 val. Kol klesti diskusija apie Hauslauerio atsistatydinimą, smurtinius protestus prieš Herbertą Kicklą ir Elono Musko įtaką politinėje arenoje, baimė, kad nebus realių politinių pokyčių, išlieka. Diskusijai būdingas klimatas, apimantis ir neapibrėžtumą, ir dinamiškus iššūkius, pvz išreikšti pranešė.

Tarptautiniai rinkimai Europoje piešia panašų vaizdą. Prancūzijoje Marine Le Pen Nacionalinis mitingas sugebėjo surinkti 33,25 proc. balsų, o tai, viena vertus, vertinama kaip sėkminga, tačiau nepateisina apklausų sukeltų lūkesčių. Panašių nusivylimų FPÖ patyrė Austrijoje per Europos Parlamento rinkimus, kur ji tapo stipriausia partija, surinkusi tik 25,4 proc., tačiau nepasiekė norimo 30 procentų ribos. Tokie pokyčiai ypač pastebimi turint omenyje, kad dešiniųjų ekstremistų partijų rezultatai dažnai buvo geresni, nei buvo prognozuojama praeityje. Briuselio signalas akcentai. Ženklai rodo, kad „drovus dešiniojo krašto efektas“ blėsta, o tai reiškia, kad šių partijų rinkėjai vis mažiau gėdijasi viešai rodyti savo paramą ir vis labiau reikalauja realių politikos pokyčių.

Šie įvykiai yra iššūkis politiniams veikėjams, norintiems savo protesto judėjimus paversti kompetentingu valdymu. Rinkėjų palaikymo augimas dabar turi būti sprendžiamas konkrečiais pokyčiais ir aktyvia politika. Politinės reakcijos banga, kaip matyti iš dabartinių protestų prieš Kicklą, reikalauja, kad lyderiai ne tik sutelktų pasipiktinimą, bet ir pasiūlytų tvarius sprendimus, atitinkančius rinkėjų poreikius.