Kalėdų boikotas: Sachslehner perspėja apie didėjantį integracijos pavojų!

Kalėdų boikotas: Sachslehner perspėja apie didėjantį integracijos pavojų!

Antradienio rytą „Exxpress“ vyko diskusija, kurioje dalyvavo Laura Sachslehner ir Bernhardas Heinzlmaieris. Debatų centre buvo iššūkis, kur yra religijos laisvės ribos ir kur prasideda atsisakymas integruotis. Sachslehneris teigė, kad kai kurių grupių Kalėdų boikotas reiškia sąmoningą atsiskyrimą nuo vakarietiško gyvenimo būdo. Ji vis labiau mato Kalėdas kaip „projekcijos paviršių“, atmetantį demokratiją, kultūrą ir tradicijas.

Kitas pastebimas pozicionavimas buvo pateiktas Heinzlmaierio, kuris kalbėjo apie „fiktyvią integraciją“. Tai apibūdina išorinį migrantų prisitaikymą, o vidinis nekintamumas išlieka. Sachslehner reikalavo laikytis taisyklių ir sukurti pastebimas pasekmes atsisakymui integruotis. Ji taip pat išreiškė kritiką ORF ir Standard mokyklos projektui, kuriuo siekiama apmokyti mokytojus nuo „netikrų naujienų“. Ji tai vertino kaip netinkamą įtaką švietimo įstaigoms.

Tikėjimo laisvė koalicijos sutartyje

Kitame kontekste CDU/CSU ir SPD aptarė savo koalicijos susitarimą, kuris įtvirtina įsipareigojimą remti religijos ir tikėjimo laisvę. Tai pabrėžė teiginys, kad religijos laisvė veikia kaip „demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių matuoklis“. Tačiau sutartyje taip pat yra kritinių punktų, nes pabrėžiamos kai kurios religinės bendruomenės, tokios kaip krikščionių bažnyčios ir žydų gyvenimas, o islamas minimas tik „islamizmo“ kontekste.

Koalicijos susitarime taip pat didžiąja dalimi neįtraukiamos mažesnės religinės bendruomenės, tokios kaip bahajų, alevių, induistų ir budistų, todėl kyla klausimų dėl nuoseklaus religinės įvairovės įgyvendinimo. Akcentuojama žydų gyvybės apsauga, tačiau ir čia yra pastebima spraga sprendžiant musulmonų ir kitų religinių bendruomenių rūpesčius.

Politinis islamas: pasaulinis iššūkis

Politinis islamas, dar žinomas kaip islamizmas, daugelyje visuomenių suvokiamas kaip didelis iššūkis. Tai žiūri į islamą ne tik kaip į religiją, bet kaip į visapusę politinę sistemą, kurios tikslas – integruoti islamo principus į valstybę ir socialinę santvarką. Politinis islamas dažnai siekia įtvirtinti šariatą kaip teisės aktų pagrindą ir taip prieštarauja pliuralistinėms, demokratinėms vertybėms.

Pagrindinė problema yra islamistinių ideologijų plitimas, kurį palaiko technologijų plėtra ir internetas. Būtiniems žingsniams kovojant su politiniu islamu reikia derinti saugumo politikos priemones, taip pat skatinti ekonominį teisingumą ir kultūrinį dialogą. Tai aiškiai parodo, kad į politinį islamą reikia žiūrėti ne tik lokaliai, bet ir globaliai.

Apibendrinant galima teigti, kad Vokietijoje ir kitose Vakarų visuomenėse diskusijos apie religijos laisvę ir integraciją tampa vis svarbesnės. Nors daugelis balsų pabrėžia įsipareigojimą pliuralistinei visuomenei ir religijos laisvei, vis dar yra didelių iššūkių, susijusių su įvairių religinių bendruomenių, ypač politinio islamo, suvokimu ir traktavimu.

Daugiau informacijos ir išsamių paaiškinimų dabartine tema rasite straipsniuose express.at, sonntagsblatt.de, ir institut-fuer-menschenrechte.eu būti perskaitytas.