Valstybės biudžetas patiria spaudimą: Mattle reikalauja kompromiso iki penktadienio!

Valstybės biudžetas patiria spaudimą: Mattle reikalauja kompromiso iki penktadienio!

2025 metų lapkričio 24 dieną politinės diskusijos Austrijoje dėmesio centre bus valstybių ir savivaldybių finansai. Paskutinis federalinės, valstijos ir vietos vyriausybių derybų etapas turėjo būti atšauktas per trumpą laiką, o tai pakurstė baimę dėl biudžeto deficito. Tirolio gubernatorius Mattle'as teigė, kad valstybių ir savivaldybių deficitas gali būti iki dviejų milijardų eurų didesnis nei iš pradžių tikėtasi. Prognozuojama, kad bendras deficitas padidės iki 4,9 procento BVP ir viršys 4,5 procento tikslą ir nepasieks ES bendro deficito tikslo – trijų procentų. Ši nepatenkinama padėtis pabrėš, kad būtina skubiai rasti politinių suinteresuotųjų šalių kompromisą.

Mattle'as mano, kad federalinė vyriausybė turi prisitaikyti prie valstijų ir savivaldybių. Jis ragina rasti perspektyvų sprendimą, kuris atitiktų finansinius reikalavimus ir kartu būtų atsižvelgta į valstybės biudžetų konsolidavimą, nes viešajam sektoriui neleidžiama išleisti daugiau, nei jis įsisavina. Nora Novak, Vienos miesto finansų tarybos narė, tikisi, kad bus rastas sprendimas, kuriuo būtų pripažįstamas federalinių žemių paslaugų finansavimas. Tuo pat metu Žemutinės Austrijos finansų ministras Kaseris pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už valstybės skolą tenka federalinei vyriausybei ir ragina derybose sąžiningai paskirstyti užduotis bei finansinę aprėptį.

Viešųjų finansų iššūkiai

Stabilumo paktas, reglamentuojantis vietos valdžios skolinimosi galimybes, iki metų pabaigos turi būti perduotas ES. Esant dabartinei situacijai, Tirolio gubernatorius konsolidavimo procesą apibūdina kaip „nėra alternatyvos“. Atsižvelgiant į smarkiai didėjančias išlaidas sveikatos, priežiūros ir vaikų priežiūros srityse, daugeliui federalinių žemių labai svarbu derybose pasiekti perspektyvų sprendimą.

Ekonominė padėtis ES įtempta, nes kelios valstybės narės nesilaiko Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Remiantis Destatis, ES valstybės narės privalo išlaikyti ne daugiau kaip 3 % BVP valstybės deficitą ir ne daugiau kaip 60 % BVP skolos lygį. Vokietija 2024 metais pasiekė -2,8% BVP deficito santykį, tačiau tokios šalys kaip Rumunija (-9,3%) ir Prancūzija (-5,8%) viršijo šią ribą, todėl gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra.

Stabilumo ir augimo pakto reforma

Stabilios finansinės sistemos poreikį pabrėžia dabartiniai Stabilumo ir augimo pakto (SAP) pakeitimai. 2024 m. balandžio 30 d. įsigalios naujos taisyklės, skirtos užtikrinti fiskalinę drausmę ir stabilius viešuosius finansus Europoje, kartu skatinant reformas ir investicijas. Šios reformos buvo pradėtos po COVID-19 pandemijos ir geopolitinių įvykių ir pabrėžia būtinybę mažinti skolos lygį ir deficitą.

Reformoje numatoma prevencinė ir korekcinė dalis, o prevencinė dalis skirta išvengti perviršinio deficito. Valstybės narės turi pateikti vidutinės trukmės fiskalinės politikos-struktūrinius planus, o korekcinė dalis apima nuostatas dėl perviršinio deficito procedūros, kurios taikomos, kai viršijama pamatinė deficito vertė. Tai rodo, kad reikia imtis veiksmų, nes 2022 m. 11 valstybių narių deficitas viršijo 3 % BVP, o tai kelia pavojų taisyklių patikimumui. Išsamus šių finansinės programos sąlygų supratimas yra labai svarbus būsimoms deryboms Austrijoje.