Dosnumas be ribų: kur žmonės aukoja daugiau!
Naujas tyrimas rodo, kad mažas pajamas gaunančių šalių žmonės dovanoja dosniau nei turtingose šalyse.

Dosnumas be ribų: kur žmonės aukoja daugiau!
Nauji Labdaros pagalbos fondo (CAF) tyrimai aiškiai rodo, kad mažas pajamas gaunančių šalių žmonės yra daug dosnesni nei turtingų šalių gyventojai. Remiantis ataskaita, remiantis daugiau nei 50 000 respondentų 101 šalyje duomenimis, mažas pajamas gaunančių šalių žmonės labdarai išleidžia vidutiniškai 1,45% savo pajamų. Priešingai, labai išsivysčiusių šalių žmonės aukoja tik 0,7% savo pajamų. Afrikoje ši vertė siekia net 1,54%, o Europoje – tik 0,64%. Nigerija yra šio sąrašo viršūnėje, turėdama didžiausią norą aukoti (2,83% pajamų), o Vokietija ir Prancūzija yra tarp šalių, kuriose donorystės lygis yra žemiausias iš G7 šalių (0,39% ir 0,45%), po to Japonija (0,16%).
CAF tyrimas, kuris yra pagrindas 2024 m. Pasaulio aukojimo indeksas rodo, kad motyvaciją aukoti stipriai įtakoja asmeninis širdies reikalas. Maždaug 65 % donorų teigia, kad aukoja tokiai savo širdies priežasčiai paremti. Populiariausi donorystės tikslai yra vaikų ir jaunimo gerovė bei humanitarinė pagalba, kurios kartu sudaro 55 proc. Įdomu ir tai, kad jaunesni žmonės nuo 35 iki 44 metų aukoja vidutiniškai beveik 1,5 karto daugiau nei vyresni nei 65 metų žmonės.
Dosnumas pasauliniame palyginime
Pasaulio konkurse dėl dosnumo 2024 m. Pasaulio dovanojimo indeksas rodo, kad Indonezija septintus metus iš eilės užima pirmąją vietą. Praėjusiais metais daugiau nei 90 % gyventojų aukojo pinigus, Indonezija pasižymi dideliu dalyvavimu labdaros tikslais. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 2023 m. 4,3 milijardo žmonių visame pasaulyje aukojo pinigus, investavo laiką arba padėjo nepažįstamiems žmonėms, o tai sudaro 73 % pasaulio suaugusiųjų.
Vokietija šiame kontekste užima tik 37 vietą. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 145 000 žmonių iš 142 šalių, kurie teigė, ar per pastarąjį mėnesį aukojo pinigų labdarai, padėjo nepažįstamam žmogui ar investavo laiko į savanorišką darbą. Interestingly, the index also points to major differences between different regions: Northern Europe is generally generous, while Southern and Eastern Europe are more cautious. Pastaraisiais metais daugiau nei 75 šalys pagerino savo Pasaulio aukojimo indekso balus, parodydamos teigiamus pasaulinio dosnumo pokyčius.
Vyriausybių vaidmuo ir rekomendacijos
CAF tyrimas pabrėžia, kad donorystės elgsena priklauso ne tik nuo turto, bet ir nuo vyriausybės finansavimo bei poreikio suvokimo. Neilas Heslopas, CAF vadovas, ragina iš esmės pakeisti tradicinius finansavimo modelius. Vyriausybėms taip pat patariama sukurti vienodas sąlygas visoms labdaros organizacijoms, kad padidėtų aukų skaičius. Turėtų būti sukurtos paskatos, kurios palengvintų tarpvalstybinę donorystę ir kad pilietinė visuomenė būtų labiau įtraukta į visuomenės gyvenimą.
Apskritai CAF tyrimo rezultatai ir Pasaulio aukojimo indeksas 2024 m., kad nepaisant regionų skirtumų, visame pasaulyje galima pastebėti didesnę dosnumo tendenciją. Ypač dideles pajamas gaunančiose šalyse didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas informuotumo apie donorystę didinimui ir vietos žmonių, kuriems reikia pagalbos, skatinimui skatinti solidaresnę visuomenę.