Mėsos pašventinimas Karintijoje: tradicija ir palaiminimas Didįjį šeštadienį!

Mėsos pašventinimas Karintijoje: tradicija ir palaiminimas Didįjį šeštadienį!

Didįjį šeštadienį Karintijoje išlaikoma žavinga tradicija: „Fleischweihe“. Šią dieną tikintieji neša savo Velykų maistą į bažnyčias ir koplyčias, kad būtų palaiminti. Šventiškai papuošti krepšeliai dažnai uždengiami įmantriais siuvinėtais audiniais, juose yra įvairių maisto produktų – nuo ​​kumpio ir dešrelių iki dažytų kiaušinių, druskos ir krienų. Maisto palaiminimas yra daugiau nei tik paprotys; tai kultūrinis renginys, išreiškiantis pasitikėjimą Dievo gerumu. Kaip praneša Klick Kärnten, ši tradicija buvo ypač intensyviai palaikoma Karintijoje.

Palaiminimai vyksta įvairiose vietose, įskaitant parapijų ir filialų bažnyčias, taip pat mažas koplyčias ar pakelės šventoves. Kad tikintieji galėtų apžvelgti palaiminimų laikus, Karintijos katalikų bažnyčia pateikia apžvalgos žemėlapį. Daugiau informacijos rasite Karintijos katalikų bažnyčios svetainėje.

Bažnytinė reikšmė ir šventės

Mėsos pašventinimo paprotys glaudžiai susijęs su gavėnia, kuri prasideda Pelenų trečiadienį. Ankstesniais laikais iki šios šventinės dienos buvo draudžiama valgyti mėsą, kiaušinius ir sūrį. Su palaimintais Velykų valgiais, kuriuos dabar galima valgyti, tikintieji švenčia Velykų šventes. Velykų vigilija tradiciškai prasideda Velykų ugnies įžiebimu, po to pašventinama Velykų žvakė. Čia tikintieji eina į bažnyčią su Velykų žvake, simbolizuojančia prisikėlimo šviesą, kaip aprašyta [Sinn und blessing] ataskaitose (https://sinnundsegen.de/content/osterbraeuche-und-traditionen-so- Feiern-wir-das-osterfest/).

Vėlesnis Velykų valgis, kurio metu patiekiamas palaimintas maistas, yra iškilminga proga, kuriai būdingas šventiškai padengtas stalas. Čia dėkingumas išreiškiamas stalo maldomis už dovanas, gaunamas iš Kūrėjo. Be to, šventės džiaugsmu dalinamasi per tradicinį velykinės duonos laužymą, o daugelis šeimų neša dovanų ir artimiesiems bei draugams.

Velykų tradicijos regione

Velykos laikomos svarbiausia švente bažnytiniais metais ir minime Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Be mėsos pašventinimo, Velykas supa daugybė kitų papročių ir tradicijų. Pavyzdžiui, Vokietijoje spalvos naudojamos velykiniams kiaušiniams – tokia tradicija populiari ir Karintijoje. Velykų kiaušinių medžioklė ir kiaušinių dažymas – populiari veikla, kuri džiugina ir vaikus, ir suaugusiuosius.

Velykų patiekalai skirtingose ​​kultūrose interpretuojami skirtingai. Nors Karintijoje dominuoja kumpis, dešra ir dažyti kiaušiniai, visame pasaulyje taip pat yra ypatingų papročių, tokių kaip milžiniškų omletų ruošimas Prancūzijoje ar vandens purškimas Lenkijoje. Tačiau visoms tradicijoms būdinga tai, kad jos simbolizuoja viltį ir naują gyvenimą bei suburia šeimą.

Su visais šiais šventiniais papročiais ir tradicijomis Velykos tampa gyva tikėjimo ir kultūros paveldo išraiška, jungiančia kartas.