ES gynybos ministrai diskutuoja: Ukrainos likimas kabo ant plauko!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas kalba apie Rusijos taikos troškimą ir paramą Ukrainai lemiamą savaitę.

EU-Außenbeauftragte Kaja Kallas spricht über Russlands Friedenswillen und die Unterstützung der Ukraine in einer entscheidenden Woche.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas kalba apie Rusijos taikos troškimą ir paramą Ukrainai lemiamą savaitę.

ES gynybos ministrai diskutuoja: Ukrainos likimas kabo ant plauko!

2025 m. gruodžio 1 d. Briuselyje įvyks itin svarbus ES gynybos ministrų susitikimas, kuriame bus aptarta pagalba Ukrainai kovoje su Rusija. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pažymėjo, kad Rusija nerodo taikos, ir paragino padidinti Europos paramą Ukrainai derybose. Ji perspėjo dėl vienašališko spaudimo Ukrainai ir pabrėžė, kad Rusijai reikia padėti derybose, kad būtų rastas sprendimas. Kaip pranešė vienna.at, pagrindinės diskusijų temos yra savaitgalį vykusios JAV ir Ukrainos derybos, taip pat įšaldyto Rusijos turto panaudojimas.

Situaciją sustiprina Vokietijos gynybos valstybės sekretoriaus Sebastiano Hartmanno vertinimas, kuris taip pat nemato Rusijos noro derėtis. Kallasas taip pat paragino Rusiją atlyginti žalą už Ukrainoje padarytą žalą ir pabrėžė būtinybę solidžiai finansuoti šalį. Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pažymėjo, kad praėjusiame ES viršūnių susitikime valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl Rusijos turto panaudojimo dėl nerimo dėl represijų.

Įšaldyto turto nauda

Diskusiją apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimą palaiko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje ji pabrėžė, kad nėra geresnio įšaldyto turto panaudojimo. Šis turtas, kurio vertė apie 200 mlrd. eurų, įšaldyti ES, galėtų būti panaudotas Ukrainai paremti, nes valstybės narės jau sutiko panaudoti iš šių fondų gautą palūkanų pelną Ukrainai, pranešė Deutschlandfunk.

Tačiau Vokietijoje ir kitose valstybėse narėse esama didelių teisinių kliūčių, kurios apsunkina turto konfiskavimą. Belgijos ministras pirmininkas De Weveris išreiškė susirūpinimą dėl rizikos ir paragino užtikrinti visišką abipusiškumą teikiant siūlomą paskolą. Tačiau Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pasisakė už Rusijos lėšų panaudojimą finansavimui. Šios nuolatinės diskusijos išryškina ES iššūkius ir skirtingus požiūrius į paramą Ukrainai ir politiką Rusijos atžvilgiu.

Perspektyvos ir politinės pasekmės

Ateinančios dienos yra itin svarbios ES finansų politikai Ukrainos atžvilgiu. Tikimasi, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai imsis naujų priemonių, kad užtikrintų Ukrainos finansinius poreikius 2026 ir 2027 metais. Be kita ko, deramasi dėl 140 mlrd. eurų paskolos Ukrainai paremti. Šį procesą galėtų dar paspartinti naujos JAV paskelbtos sankcijos tokioms Rusijos naftos kompanijoms kaip „Rosneft“ ir „Lukoil“, kurias palankiai įvertino ir Ukrainos prezidentas Zelenskis, ir Kallasas, rašo „Euronews“.

Tačiau belieka pamatyti, kaip šios sudėtingos derybos ir ES valstybių narių kilę nesutarimai paveiks Ukrainos būsimą paramą konflikte su Rusija. Turėdamos vieną aiškų tikslą – stiprinti Ukrainą – Europa ir JAV susiduria su dideliais iššūkiais, kuriems reikia bendrų veiksmų.