ES Audito Rūmai perspėja: naujame biudžete turi būti nustatyti prioritetai!

ES Audito Rūmai perspėja: naujame biudžete turi būti nustatyti prioritetai!

ES Audito Rūmai šiandien išsiuntė skubų raginimą valstybėms narėms geriau suderinti būsimą ilgalaikį ES biudžetą su politiniais prioritetais. Audito Rūmų narys Janas Gregoras pabrėžia, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp išlaidų prioritetų ir turimų išteklių. ES Komisija daug dėmesio skiria investicijoms į gynybos pajėgumus ir kitos daugiametės finansinės programos (DFP) strategines sritis.

Derybos dėl naujosios finansinės programos yra itin svarbios, nes dėl jų turi vieningai nuspręsti ES valstybės ir kartu su Europos Parlamentu. ES Parlamentas jau dabar reikalauja daugiau finansinių išteklių, nes dabartinės išlaidų viršutinės ribos – 1 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų – nepakanka. Dabartinė DFP galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d.

Reikalauja paprastumo ir efektyvumo

Audito Rūmai taip pat ragina supaprastinti finansinius mechanizmus ir paaiškinti išlaidų taisykles, kad būtų padidintas efektyvumas. Jis perspėja, kad supaprastinimas neturi vykti atskaitomybės sąskaita. Be to, Audito Rūmams būtinas aiškus įgaliojimas visapusiškai išnagrinėti kito ES biudžeto išlaidas.

Analizė rodo, kad naujojoje DFP yra galimybė aiškiai apibrėžti ir sistemingai atsižvelgti į Europos pridėtinę vertę. Tai apima poreikį sukurti glaudesnį ryšį tarp įvairių ES fondų ir ES išteklių su reformomis valstybėse narėse. Taip pat reikia atsižvelgti ir į Koronos atkūrimo fondo „NextGenerationEU“ išmokas, kurių numatoma, kad nuo 2028 m. grąžinimai ir palūkanos sieks 25–30 milijardų eurų per metus.

Austrija kaip grynoji įmoka

Austrija beveik kiekvienais metais pasirodo kaip grynoji įmokų mokėtoja, todėl į ES sumoka daugiau, nei grąžina atgal. Vidutinis neigiamas Austrijos biudžeto balansas dabartinėje DFP yra -0,29 % bendrųjų nacionalinių pajamų. Be to, Austrija gavo 565 mln. eurų bendrą metinių BNP įmokų sumažinimą. Tokiems grynųjų įmokų mokėtojams, kaip Austrija, labai svarbu, kad naujojoje DFP būtų pasiekta skolos grąžinimo ir ateities investicijų pusiausvyra.

2023 m. Vokietija buvo didžiausia ES grynoji įmokų mokėtoja, kurios neigiamas biudžeto balansas siekė -0,4% bendrojo vidaus produkto (BVP). Prancūzija ir Nyderlandai taip pat yra reikšmingos grynosios įmokos, kurių neigiamas biudžeto balansas yra -0,3 % BVP. Kita vertus, Kroatija, Latvija ir Vengrija yra didžiausios grynosios gavėjos pagal BVP.

Grynųjų įmokų mokėtojų ir grynųjų gavėjų padėtis

• Deutschland: -0,4% des BIP (17,4 Milliarden Euro)
• Frankreich: -0,3% des BIP (9,0 Milliarden Euro)
• Niederlande: -0,3% des BIP
• Kroatien: 3,1% des BIP
• Lettland: 2,8% des BIP
• Ungarn: 2,3% des BIP

Grynosios pozicijos yra labai svarbios finansinei padėčiai ES. Jie nustatomi pagal skirtumą tarp finansinių įnašų į ES ir gautų išmokų. Ekonominė, socialinė ir teritorinė nelygybė ES išlieka pagrindinė problema.

Pagal savo sutartis ES skatina valstybių narių ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Todėl norint visapusiškai suvokti narystės ES teikiamą naudą ir iššūkius, vien atidžiai pažvelgti į biudžeto balansą nepakanka. Audito Rūmai savo poziciją dėl naujojo Komisijos pasiūlymo planuoja paskelbti 2025 m. antrąjį pusmetį.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie ES grynuosius įmokų mokėtojus ir grynuosius gavėjus bei susijusią finansinę programą, apsilankykite adresu Mažas laikraštis, bpb taip pat Statista.