Kova už maldos kambarius: Berlyno mokyklos teisme!

Kova už maldos kambarius: Berlyno mokyklos teisme!

Diskusijos apie religines praktikas mokyklose tampa vis svarbesnės. Piliečių teisių draugija Berlyno administraciniame teisme planuoja imtis veiksmų prieš maldos draudimus mokyklose. Ši iniciatyva grindžiama Berlyno valstybės kovos su diskriminacija įstatymu ir gali turėti didelių pasekmių religinių praktikų ugdymui švietimo įstaigose. Šiame kontekste mokyklos direktorius iš Berlin-Mitte, kuris lieka anonimas, pranešė, kad daugelis miesto centro mokyklų direktorių susiduria su užklausomis apie maldos kambarius ir besimeldžiančius mokinius. Apie šiuos iššūkius vis dažniau kalbama mokyklos bendruomenėje.

Deradikalizacijos tyrimų asociacijos atliktas visos šalies tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis dalyvių kasdieniame mokyklos gyvenime susiduria su religiniais iššūkiais. Problemos svyruoja nuo sunkumų, susijusių su religinėmis šventėmis ir pasninku per Ramadaną, iki patyčių iš studentų, kurie nesilaiko islamo aprangos ar mitybos taisyklių. Stebina tai, kad ketvirtadalis apklaustųjų patyrė „islamistinių nuostatų ar pareiškimų“. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad mokyklose padaugėjo antisemitinių incidentų, kurie dažniau pasitaikydavo po Hamas atakos 2023 m. spalio 7 d. ir po to sekusio Gazos karo.

Religinė įvairovė kasdieniame mokyklos gyvenime

Atrodo, kad vis labiau reikia steigti maldos kambarius ir atsižvelgti į maldos laiką musulmonams studentams. Direktorius kritikavo, kad jau 16 metų gyvuojanti informacinė brošiūra „Islamas ir mokyklos“ nebeatspindi aktualių problemų. Ši raida išryškina didėjantį poreikį geriau integruoti religinius poreikius į kasdienį mokyklos gyvenimą.

Kitas šios problemos aspektas yra diskriminacija, kurią daugelis žmonių patiria dėl savo religinės priklausomybės. Antidiskriminacinės agentūros teigimu, darbdaviai turi užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo. Bendrasis vienodo požiūrio įstatymas (AGG) draudžia tokią diskriminaciją, tačiau ypač musulmonės, dėvinčios skarelę, darbe dažnai patiria nepatogumų. Tai akivaizdu, pavyzdžiui, iš klausimo, ar jie kviečiami į darbo pokalbius, ar jų prašoma nusiimti skarelę.

Socialiniai pokyčiai ir atsakomybė

Atsakymas į klausimą, kaip švietimo sistemoje ir darbo vietoje gali būti sprendžiama religinė įvairovė, yra labai socialiai svarbus. Geresnis visų studentų ir personalo supratimas ir pagarbus požiūris į religines praktikas yra būtini žingsniai siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir skatinti darnų sambūvį. Pokyčiai Berlyne yra ne tik vietinis reiškinys, bet ir atspindi platesnius socialinius pokyčius, į kuriuos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir kitose Vokietijos bei pasaulio dalyse.

Belieka laukti, kaip klostysis teisminis ginčas dėl maldos kambarių mokyklose ir kokias išvadas iš to galima padaryti religinių praktikų integravimui ugdymo įstaigose. Ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs siekiant išsiaiškinti šiuos svarbius klausimus.

Daugiau informacijos apie diskriminaciją dėl religijos norintieji gali rasti Piliečių teisių draugijos svetainėje ( express.at ) arba kovos su diskriminacija agentūra ( antidiscriminationsstelle.de ) apsilankymas.