Karintijos pensininkai teisme: žiaurus elgesys su gyvūnais ar savigyna dėl katės?

Karintijos pensininkai teisme: žiaurus elgesys su gyvūnais ar savigyna dėl katės?

Dabartinis incidentas Karintijoje kelia klausimų apie gyvūnų apsaugą ir teisinį žiauraus elgesio su gyvūnais vertinimą. 69 metų pensininkė, norėdamas sugauti kaimynės katę „Klarą“, pastatė gyvus spąstus. To priežastis buvo ta, kad katė naudojo savo sodą kaip kraiko dėžę. Dėl šio incidento buvo pradėtas teismo procesas Klagenfurto apygardos teisme, kuriame šio vyro baudžiamajam persekiojimui vadovauja teisėja Lisa Kuschinsky. Esminis klausimas – ar į pensininko elgesį galima žiūrėti kaip į žiaurų elgesį su gyvūnais – šiuo metu visuomenėje vis dažniau diskutuojama tema. Anot Krone, „Klara“ buvo įstrigusi kelioms valandoms, o tai dar labiau pablogino situaciją.

Tokių incidentų teisinę bazę apibrėžia Gyvūnų gerovės įstatymas, kuris saugo visus gyvūnus, įskaitant bestuburius ir bestuburius. Tai aiškiai parodo, kad gyvūnai nėra daiktai ir jiems reikia ypatingos apsaugos. Įstatymas draudžia be rimtos priežasties sukelti gyvūnams skausmą, kurio galima išvengti (Gyvūnų apsaugos įstatymo 1 skirsnio 2 sakinys). Jei gyvūnai sužalojami, baudžiamasis persekiojimas gali būti vykdomas pagal Gyvūnų apsaugos įstatymą ir Vokietijos baudžiamąjį kodeksą (§ 303 StGB). Tačiau dėl sudėtingos teisinės padėties gyvūnų apsauga dažnai laikoma netinkama, nes skirtingi teismai skirtingai aiškina įstatymus, kaip galima perskaityti [Tierschutzbund] paaiškinimuose (https://www.tierschutzbund.de/en/animals-topics/animal-emergencies/animal-welfare-law/).

Sunki padėtis gyvūnams Vokietijoje

Vokietijoje nereikėtų nuvertinti žiauraus elgesio su gyvūnais problemos, ypač žemės ūkyje. Gyvūnų apsaugos ir gyvūnų teisių organizacijos paskelbė duomenų bazę, kurioje nuo 2016 m. užfiksuoti 163 anksčiau nežinomo žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai. Šie apreiškimai yra ne tik „apgailėtini pavieniai atvejai“, bet ir parodo sistemingo piktnaudžiavimo gyvulininkystėje vaizdą. Duomenų bazėje yra Vokietijos žemėlapis su užfiksuotais pažeidimais, išryškinančiais apskritis, kuriose yra problemų su gyvūnų gerove.

Vidutiniškai kontrolė žemės ūkyje vyksta tik kas 17 metų, nors kai kuriose federacinėse žemėse, pavyzdžiui, Bavarijoje, kontrolė atliekama vidutiniškai kas 49 metus. Apie šią kontrolę dažnai pranešama iš anksto, o tai labai apriboja faktinį jos efektyvumą. Dėl to susidaro nerimą kelianti eismo sritis, kurioje tik 15 % dokumentais pagrįstų atvejų buvo skirta bauda ir tik 3 % atvejų buvo uždrausta laikyti gyvūnus.

Šiuo metu Klagenfurte vykstantis teismo procesas dar kartą atkreipia dėmesį į gyvūnų apsaugos problemą. Belieka tikėtis, kad, siekiant pagerinti gyvūnų apsaugą, pasikeis ir teisinė bazė, ir socialinis suvokimas apie žiaurų elgesį su gyvūnais.