Merzo pareiškimai apie migraciją: Miesto vaizdas sukelia karštas demonstracines versijas!

Merzo pareiškimai apie migraciją: Miesto vaizdas sukelia karštas demonstracines versijas!

Spalio 14 d. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pakomentavo migracijos politikos iššūkius Vokietijoje. Jis pabrėžė, kad Vokietijos federalinė vyriausybė daro pažangą ir taiso ankstesnes nesėkmes. Nepaisant to, Merzas pripažino, kad problemų miestovaizdyje vis dar yra. Visų pirma, jo pastabose daugiausia dėmesio buvo skiriama migrantų, neturinčių teisėto gyventi statuso, grąžinimas. Jo vertinimu, migrantai, kurie neturi nuolatinio leidimo pasilikti ir pažeidžia galiojančias taisykles, kelia padidintą riziką. Šie pareiškimai sukėlė ginčus Vokietijoje – demonstracijas prieš Merzo komentarus organizavo Kairiųjų partija ir kitos grupės, kaltinančios jį artėjant prie AfD.

Reakcijų į Merzo komentarus matyti, kad nuomonė aiškiai skiriasi. ZDF politinio barometro atlikta apklausa parodė, kad Merzo argumentams pritaria 63 procentai respondentų, o 29 procentai tokią nuomonę laiko nepagrįsta. Pritarimas labai skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės: jo teiginiui pritaria tik 42 procentai 18–34 metų amžiaus, o 70 procentų 35–59 metų ir 66 procentai vyresnių nei 60 metų. Taip pat yra stiprių kritiškų balsų iš Žaliųjų partijos Europos politiko Eriko Marquardto, kuris apklausą apibūdino kaip iškreipiančią.

Dabartinė padėtis ir socialinės diskusijos

Migracijos politika tapo aktualesnė nuo pilietinio karo Sirijoje (2015–2016 m.), dėl kurio Vokietija priėmė per milijoną pabėgėlių. Remiantis statistika, 2024 m. Vokietijoje buvo pateikta apie 251 000 prieglobsčio prašymų, tai yra maždaug 29 procentais mažiau nei praėjusiais metais. Tačiau šis klausimas tapo aktualus, ypač po neseniai įvykusių išpuolių Manheime ir Solingene, kurie dar labiau pakurstė diskusijas apie migracijos ir prieglobsčio politiką.

Apklausos rodo, kad nemaža dalis Vokietijos gyventojų ragina keisti migracijos politiką. 2024 m. rugsėjo mėn. atlikta apklausa parodė, kad tokiam posūkiui pritaria 77 procentai respondentų. Šios nuomonės išryškėjo tuo metu, kai AfD Tiuringijos ir Saksonijos valstijų rinkimuose gavo daugiau nei 30 procentų balsų, o 2025 m. federaliniuose rinkimuose – 20,8 procento. Tuo pačiu metu daugelis savivaldybių teigia, kad jos yra per didelės naštos, kai reikia priimti pabėgėlius. Šios perkrovos turi tiesioginės įtakos visuomenės suvokimui apie migracijos politiką.

Politinės reakcijos ir strategijos

Kalbant apie politinį spektrą, federalinė vyriausybė reagavo į iššūkius konkrečiomis priemonėmis, įskaitant deportacijas į Afganistaną ir griežtesnę sienų kontrolę. Be to, 2024 m. sausį buvo svarstomas įstatymas, skirtas pagerinti grąžinimą, siekiant paspartinti deportacijas. Tuo tarpu dauguma vokiečių bendraujant su pabėgėliais pirmenybę teikia europietiškiems sprendimams. Kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Ispanijoje, bendrai prieglobsčio sistemai pritariama.

Šiuo metu vykstančią diskusiją apie migraciją ir integraciją įvairūs politiniai veikėjai naudoja savo pozicijoms stiprinti. Šviesoforų koalicija bando reaguoti į įvairius migracijos politikos iššūkius, o dešiniųjų spaudimas darosi vis labiau pastebimas. Ši tema išlieka pagrindine socialine problema, kuri rūpi ne tik Vokietijai, bet ir kitoms Europos šalims.

Šiame kontekste svarbu atidžiai stebėti viešas diskusijas ir politines reakcijas, siekiant suprasti, kaip toliau vystysis migracijos politika Vokietijoje.

Norėdami gauti daugiau informacijos šia tema, apsilankykite: Mažas laikraštis, t-online.de, ir Statista.