Po 8 metų izoliacijos: štai kaip Davidas Krobathas atgijo!

Po 8 metų izoliacijos: štai kaip Davidas Krobathas atgijo!

Davidas Krobathas, 32 metų vyras iš Ulmo, per pastaruosius aštuonerius metus patyrė dramatišką transformaciją. Po sunkaus likimo smūgio jis gyveno visiškai atskirtas nuo išorinio pasaulio. Tai prasidėjo 2012 m., kai baigė Roberto Boscho mokyklą, kai jis norėjo išvykti kupinas vilčių dėl perspektyvios profesinės ateities. Tačiau likimas netruko atvykti. Staiga ir netikėtai jo patėvis gavo nerimą keliančią diagnozę: gyventi liko tik metai. Ši žinia išmušė Davidą iš vėžių ir taip prasidėjo užburtas jo izoliacijos ratas.

Save jis apibūdina kaip „NEET“ – tai terminas jauniems žmonėms, kurie nedalyvauja treniruotėse, nedirba ir nesimoko. Davidas tuo metu buvo įstrigęs emocinio paralyžiaus būsenoje. Kad ir kaip slegianti padėtis buvo netektys, mintys apie savo ateitį ir tėvų spaudimas, jis nesugebėjo sukaupti drąsos ieškoti naujo darbo.

Aštuoni vienatvės metai

Izoliacijos laikotarpis truko metus. Davidas vis mažiau norėjo išeiti iš savo kambario ir socialinis bendravimas visiškai nutrūko. Jis prarado bet kokį ryšį su realybe. „Vegetavau“, – taip jis apibūdina būseną, kai beveik nebeišėjo iš namų, o aplinkinis pasaulis nepaliaujamai vystėsi.

Aštuoneri metai praėjo jam neišėjus į lauką. „Visiems kitiems pasaulis nuolat sukosi“, – šiandien galvoja jis. Draugai priėmė sprendimus dėl ateities ir šeimos kūrimo, kol Deividui sustojo laikas. Beviltiška mintis, kad jis gali mirti šioje vienatvėje, galiausiai paskatino jį priimti radikalų sprendimą.

Lūžio taškas

Lūžis įvyko per 28-ąjį jo gimtadienį: „Taip viskas tęstis negali“, – pagalvojo Deividas, sėdėdamas prieš pilką savo kambario sieną ir klausdamas savęs, kas atsitiko jo gyvenimui. Tada jis nusprendė vėl kreiptis pagalbos. Kad susisiektų su psichologu, jam prireikė daug pastangų. Paskyrimas patvirtino didžiausias jo baimes: sunkią depresiją kartu su didele izoliacija.

Tačiau gydymas nebuvo lengvas. Kai jis žengė pirmąjį žingsnį iš savo vienatvės, prasidėjo korona pandemija. Dėl kontaktų apribojimų ir užrakinimo jam buvo sunku padaryti pažangą, kaip planuota. Nepaisant to, pasitelkus vaizdo konsultacijas ir tolimesnius terapijos bandymus, jam kasdien po truputį pavyko išsivaduoti iš izoliacijos.

Jam buvo labai svarbu atgauti kasdienę struktūrą. Jausmas, kad vėl gyvas, buvo būtinas – ir jis padarė viską, ką galėjo, kad atgautų tą struktūrą.

Pirmas darbas

Jo kelionės atgal į gyvenimą baigėsi profesine reabilitacija. Deivido svajonė dirbti IT industrijoje išliko gyva, nors ir praėjo metai. 2021 m. rudenį jis pradėjo mokytis IT sistemų integratoriaus profesinio mokymo centre netoli Heidelbergo. Šie treji metai jam buvo nauja pradžia: „Ten jaučiausi tikrai patogiai“, – šiandien sako jis su akivaizdžiu pasididžiavimu balse.

Neseniai jis sėkmingai baigė mokymus ir spalio 1 d. pradėjo savo pirmąjį darbą valstybės tarnyboje – tai buvo svarbus etapas, kai persikėlė į Karlsrūhės regioną. „Šiek tiek didžiuojuosi“, – aiškina Deividas ir savo pasakojimu nori suteikti vilties, kad net sunkiausiais laikais įmanoma sugrįžti į gyvenimą.

Tačiau jo ilgos izoliacijos ir didėjančio NEET reiškinio socialinis iššūkis atspindi ir platesnę problemą: Eurostato duomenimis, 2023 m. pabaigoje Vokietijoje buvo apie 626 000 NEET, o tai sudaro 7,4 proc. Šie skaičiai rodo kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir su tuo susijusį paramos bei skatinimo poreikį jaunimui.