Savivaldybė, kuriai reikia pagalbos: kur skubiai reikalinga finansinė pagalba?

Savivaldybė, kuriai reikia pagalbos: kur skubiai reikalinga finansinė pagalba?

Jaudinančioje baigiamojoje biudžeto kalboje regioninės asociacijos direktorius Peteris Gillo (SPD) atkreipė dėmesį į nerimą keliančią savivaldybių finansinę padėtį. „Mokestis yra per didelis, o miestų ir savivaldybių finansiniai sunkumai dideli“, – aiškino jis. 2025 metais vien paskolų teks paimti 108 mln. eurų, kad būtų galima skubiai investuoti į mokyklų ir darželių infrastruktūrą bei energiją taupančią renovaciją. Gillo pabrėžė, kad privalomos išlaidos socialinei apsaugai, jaunimo gerovei ir personalui toliau auga, o tuo pat metu socialinio aprūpinimo tarnybos tvarkomų bylų skaičius išaugo. Visos frakcijos sutaria: miestai ir savivaldybės atsidūrė ant finansinio žlugimo slenksčio. Taip pat diskutuojama, kad ateityje federalinei ir valstijų vyriausybėms nebus leista perkelti savivaldybėms papildomų finansinių įsipareigojimų, už kuriuos nesumokama arba sumokama tik nepakankamai. Tačiau, kaip aiškiai pasakė Rolandas Königas (FDP), dėl skubiai reikalingo skolų mažinimo reglamento gali būti nuspręsta tik federaliniu lygiu.

Europos perspektyvos ir vietos iššūkiai

Finansinė padėtis nėra tik vietos problema. Išsamiame Europos savivaldybių ir regionų tarybos tyrime, paskelbtame bendradarbiaujant su KDZ, buvo išnagrinėta savivaldybių finansų situacija 40 šalių. Tyrimas, pavadintas „Vietiniai finansai ir ekologiškas perėjimas“, atskleidė, kad Europos miestų ir miestelių rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi, nepaisant didžiulių iššūkių, kuriuos kelia finansų ir COVID-19 krizė. Daugiau nei trys ketvirtadaliai savivaldybių išlaidų 2010–2020 m. buvo skirti pagrindinėms gyvenimo sritims, tokioms kaip švietimas ir socialinės paslaugos. Stebina tai, kad vietos valdžios institucijos finansuoja daugiau nei pusę visų viešųjų investicijų, nors jos sudaro tik ketvirtadalį visų išlaidų. Tai pabrėžia pagrindinį savivaldybių vaidmenį palaikant viešąsias paslaugas ir klimato apsaugą.

Nepaisant stabilių skolų vietos lygmeniu, tyrimas taip pat rodo, kad daugelyje Europos šalių savivaldybių finansinė autonomija yra ribojama. Ypač tokiose šalyse kaip Vengrija ir Ispanija subnacionalinių išlaidų dalis valdžios sektoriaus išlaidose sumažėjo. Susirūpinimą kelia ir Austrija, nes savivaldybės, palyginti su kitomis Europos šalimis, turi mažesnę nei vidutinę finansinę autonomiją. Šios išvados galėtų būti svarbus postūmis diskusijoms apie Vokietijos ir Austrijos savivaldybių finansų stiprinimą, kad būtų galima veikti ir ateityje bei sudaryti sąlygas būtinoms investicijoms.

„Saarbrücker Zeitung“ pranešė apie didelę finansinę naštą savivaldybėms per m Europos savivaldybių ir regionų taryba paskelbė savo svarbų tyrimą apie savivaldybių finansus Europoje.