18-metis iš Štirijos vėl sulaikytas už teroristinius planus

18-metis iš Štirijos vėl sulaikytas už teroristinius planus

18-metis iš Štirijos buvo sulaikytas po to, kai atsirado naujų įrodymų apie jo išpuolio planus. Įtariamasis, turintis makedoniškų šaknų ir gyvenantis Bruck-Mürzzuschlag mieste, sekmadienį buvo suimtas grįžęs iš Šiaurės Makedonijos. Anot [5min.at]. Tyrimą paskatino informacija iš užsienio, rodanti jo ryšius su islamo teroristine organizacija.

Tai ne pirmas kartas, kai paauglys patenka į antraštes. 2023 m. jis buvo nuteistas už panašius išpuolių planus ir turėjo dalyvauti deradikalizacijos programoje bei kovos su smurtu mokymuose. Nepaisant šių priemonių, vyras ir toliau rodo nerimą keliantį susidomėjimą bombų gamybos planais, o jo pastangos tebėra nelegaliais keliais. Jo mobilusis telefonas buvo konfiskuotas, o duomenų analizė tęsiama.

Radikalizacija ir islamistų grasinimai

Tokių atakų planų gausėjimas turi būti vertinamas platesnio reiškinio kontekste. Po „Hamas“ atakos prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. Vokietijoje išaugo islamistų ekstremistų veikla. Nuo to laiko buvo įvykdytos mažiausiai dvi mirtinos atakos, įskaitant išpuolį Manheime 2024 m. kovą ir kitą Solingene 2024 m. rugpjūtį, per kuriuos kartu žuvo keturi žmonės. Kaip pranešama isdgermany.org, šie įvykiai iliustruoja dabartinę grėsmės situaciją, kuri taip pat apima nepilnamečių ir jaunų suaugusiųjų radikalėjimą.

Svarbiausias aspektas yra tai, kad 2010–2023 m. Vokietijoje iš viso buvo sutrukdyta 18 islamistų išpuolių. Pastaruoju metu dėmesys vėl išaugo „Islamo valstybei“ (IS), kuri nuo 2023 m. spalio 7 d. įkvėpė mažiausiai dešimt išpuolių ar atakų planų.

Skaitmeninis radikalėjimas

Reikšmingas jaunimo radikalėjimo veiksnys yra skaitmeninės žiniasklaidos naudojimas. Pasak Federalinės pilietinio ugdymo agentūros (bpb.de), internetinės platformos atlieka itin svarbų vaidmenį radikalėjimo procese. Pranešimai šia tema rodo, kad į jaunimą orientuota žiniasklaida ir forumai ypač patrauklūs jaunimui ir daro juos jautrius ekstremistinėms ideologijoms.

Pastaraisiais metais buvo pateikta daug rekomendacijų, kaip užkirsti kelią islamistų ekstremistų smurtui, pavyzdžiui, gerinti valstybės tarnautojų ir socialinių darbuotojų mokymą bei diferencijuotą grėsmės situacijos vertinimą. Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti išpuolių riziką, kartu išsaugant liberalios demokratijos principus, visuomenei sprendžiant šiuos iššūkius.