Kalėdos Ukrainoje: tradicijos nutrūksta, susiskaldymas išlieka!
Didžiausia Ukrainos bažnyčia, anksčiau buvusi prorusiška, tebėra prieštaringa, nes šalis Kalėdas švenčia gruodžio 25 d.

Kalėdos Ukrainoje: tradicijos nutrūksta, susiskaldymas išlieka!
Vakarų Ukrainoje, kur tradicijos susitinka su modernumu, Zakarpatijos regionas ruošiasi ypatingoms Kalėdoms. Gruodžio 25-oji bus švenčiama antrą kartą – drąsus žingsnis tolyn nuo šimtamečių papročių, giliai įsišaknijusių Rusijos stačiatikių bažnyčioje. Tačiau šviečiant švenčių žiburiams įtampa ir toliau tvyro po paviršiumi.
Zakarpatija, žinoma dėl religingų žmonių ir kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių, turi audringą istoriją. Kadaise dominavo Graikijos katalikų bažnyčia, kuri saugo stačiatikių apeigas, o 1944 m., valdant sovietų valdžiai, šį regioną aneksavo Josifas Stalinas. Kontrolę perėmė Rusijos stačiatikių bažnyčia, turėjusi glaudžius ryšius su KGB. „Sovietų slaptosios tarnybos privertė graikų katalikų kunigus priimti prokomunistinę ortodoksiją arba išsiuntė juos į Sibirą“, – aiškina Zakarpatijos ekspertas Olehas Dyba.
Praeities šešėliai
Ukrainos stačiatikių bažnyčia (UOC) išlieka didžiausia religinė bendruomenė šalyje, nepaisant jos praeities prorusiškų pažiūrų. Padėtį dar labiau komplikavo Maskvos patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino sąjungininkas. Jis pavadino karą Ukrainoje „šventuoju karu“ ir tvirtino, kad žuvusių rusų karių sielos buvo „valomos“. „Rusija grįžta prie viduramžių kryžiaus žygių diskursų“, – perspėja teologas Andrejus Kordočkinas.
UOC oficialiai atsiskyrė nuo Maskvos ir remia karo pastangas priimdama pabėgėlius ir teikdama humanitarinę pagalbą. Tačiau negalima ignoruoti kaltinimų jų lyderiams, kurie tariamai jaučia promaskvietiškas simpatijas. Metropolitas Markas, žinomas Zakarpatijos dvasininkas, susiduria su rimtais kaltinimais, įskaitant Rusijos paso turėjimą ir brangaus namo statybą netoli Maskvos.
Padalinta šalis
Naujos Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (OCU) įkūrimas 2019 metais turėjo simbolizuoti naują pradžią. Tačiau nepaisant visų pastangų, UOC išlieka stiprus. „Jų kunigas atsisakė melstis už mano pusbrolį, kuris 2015 m. kariavo Donbase“, – praneša Filipas iš Užkarpatės Chynadievo kaimo. „Nuo to laiko aš niekada nebuvau toje bažnyčioje“.
Įtampa tarp proukrainietiškų ir prorusiškų dvasininkų sukėlė pavojingų situacijų. Arkivyskupui Afanasijui 2014 metais Luhanske buvo įvykdyta egzekucija, separatistams susidorojus su proukrainietiškais kunigais. Daugiau nei 100 UOC kunigų įtariami bendradarbiavimu su Maskva ir Rusijos propagandos skleidimu. Dėl to buvo priimtas įstatymas, draudžiantis UOC, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą.
Tačiau šios priemonės gali būti priešingos. Vokiečių tyrinėtojas Nikolajus Mitrochinas perspėja: „Jei Ukraina pralaimi mūšio lauke, rizikinga taip elgtis su savo tautiečiais“. UOC išstūmimas gali tik sustiprinti pogrindį ir prisistatyti kaip kankinys.
Šiai religinei ir politinei suirutei kyla klausimas, ar didžiausia Ukrainos bažnyčia tikrai tebėra prorusiška. Kai žmonės ruošiasi šventėms, Ukrainos ortodoksijos ateitis lieka neaiški.