Iranas lieka branduolinėse derybose: bendradarbiavimo signalai nepaisant konflikto

Iranas lieka branduolinėse derybose: bendradarbiavimo signalai nepaisant konflikto

Iranas pranešė, kad nenori visiškai nutraukti savo bendradarbiavimo, nepaisant padidėjusios įtampos su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA). Užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi pareiškė, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas ir visi TATENA prašymai bus nagrinėjami atskirai, kad būtų patenkinti šalies interesai. Valstybinės naujienų agentūros „Irna“ teigimu, visas bendravimas vyksta per Irano nacionalinę saugumo tarybą. Tai vyksta atsižvelgiant į tai, kad Irano parlamentas neseniai priėmė įstatymą, sustabdantį bendradarbiavimą su TATENA, kol bus užtikrintas Irako branduolinių objektų saugumas. Tikslus momentas, kada šis saugumas bus laikomas garantuotu, priklauso nuo Saugumo Tarybos sprendimo.

TATENA inspektoriai išvyko iš šalies prieš savaitę, kai nebegalėjo dirbti dėl formalaus bendradarbiavimo sustabdymo. Araqchi taip pat pabrėžė su radioaktyviųjų medžiagų platinimu susijusius pavojus, pabrėždamas, kad tiek branduolinių objektų, tiek pačių inspektorių saugumui reikia rimtai atsižvelgti.

Didėjantis tarptautinis susirūpinimas

TATENA apkaltino Iraną pakartotinai pažeidus sąlygas ir svarsto galimybę perduoti šį klausimą JT Saugumo Tarybai. TATENA valdytojų taryba priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad negali būti suteikta jokių garantijų dėl taikių Irano branduolinės programos tikslų. Tai įvyko didėjant susirūpinimui dėl Irano veiklos, ypač po to, kai TATENA inspektoriai aptiko urano pėdsakų nedeklaruotuose objektuose. Nors Irano politiniai lyderiai tvirtina, kad jie nesiekia branduolinio ginklo, šių pareiškimų patikimumas vis dar abejotinas.

Rezoliucijoje, kurią inicijavo Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV, Iranas raginamas nedelsiant reaguoti į klausimus apie vykstantį tyrimą. TATENA inspektoriai nustatė, kad Iranas gamina uraną, kurio grynumo lygis prilygsta beveik ginklams. Ryšium su šiais įvykiais, susirūpinimas išaugo ir dėl galimų Izraelio atakų prieš Irano branduolinius objektus, ypač po to, kai Izraelis birželio 13 d. pradėjo karinius veiksmus prieš Iraną.

Derybų ateitis

Derybos dėl Irano branduolinės programos buvo įstrigo jau prieš prasidedant konfliktui, nors JAV ir Iranas dėl galimų Irano branduolinės programos apribojimų derasi jau nuo balandžio mėnesio. Nors prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė skeptišką požiūrį į šių derybų eigą, Araqchi teigimu, Iranas išlieka atviras diplomatijai. Pagrindinis Irano susirūpinimas yra tai, kad derybose dėmesys turėtų būti skiriamas tik branduolinei programai ir neapima kitų temų, tokių kaip Irano raketų programa.

Tačiau Iranas nesutiks su jokiu susitarimu, kuris neleidžia sodrinti urano, o tai yra aiški raudona linija Teheranui. Reaguodamas į TATENA rezoliuciją, Iranas paskelbė „žymiai“ padidinantis urano gavybą ir planuojantis „saugioje vietoje“ statyti naują sodrinimo įrenginį. Iranas jau paskelbė, kad Fordow gamykloje pakeis esamas centrifugas.

Dėl dabartinių įvykių neapibrėžtumas dėl branduolinių derybų ateities išlieka rimtas. Tarptautinis spaudimas Iranui auga, nes tuo pat metu egzistuoja didelė geopolitinė įtampa, galinti dar labiau destabilizuoti situaciją.