Viskas brangsta: nauji mokesčiai ir mokesčiai nuo 2025 m. liepos mėn.!

Viskas brangsta: nauji mokesčiai ir mokesčiai nuo 2025 m. liepos mėn.!

Finansų ministras Markusas Marterbaueris (SPÖ) pristatė dvigubą 2025–2026 m. biudžetą, kuris nuo liepos atneš visapusiškų pokyčių gyventojams. Biudžete apibendrinama daugybė valstybės biudžeto konsolidavimo priemonių, kuriomis ateinančiais metais numatoma gauti papildomų pajamų. Vyriausybė iki 2029 metų iš viso planuoja sugeneruoti 760 milijonų eurų, o pagalbai – tik 20 milijonų eurų. Pagrindinių taupymo ir mokesčių patikslinimų detalės buvo paskelbtos jau kovo mėnesį priimtame pirmajame priemonių pakete. Tai apima mokymosi atostogų atšaukimą, tabako mokesčio padidinimą ir saulės energijos sistemų atleidimo nuo pardavimo mokesčio panaikinimą.

Gegužės 22 dieną Nacionalinė taryba balsuos dėl kito teisės aktų paketo, kuris, be kita ko, numato didesnius mokesčius už oficialius dokumentus ir didinančias sveikatos draudimo įmokas pensininkams. Visų pirma, įkainiai už oficialius procesus bus koreguojami pagal infliaciją 48,2 proc. Pavyzdžiui, pasas dabar kainuos 112 eurų, o ne 75,90 eurų, o vairuotojo pažymėjimas – nuo ​​60,50 eurų iki 90 eurų. Šis mokesčio padidinimas įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Finansų ministerija 2025 m. tikisi gauti 65 mln. eurų papildomų pajamų, kurios ateinančiais metais turėtų išaugti iki 150 mln.

Didėja sveikatos įmokos ir draudimas

Be pakeitimų valstybės biudžete, koreguojamos ir sveikatos draudimo įmokos. Nuo 2025 m. birželio 1 d. įmoka už pensininkus turėtų didėti nuo 5,1 iki 6 procentų. Kitas svarbus momentas – įstatyminio sveikatos draudimo (GKV) pokyčiai, kai vidutinė papildoma įmoka didėja iki 2,5 procentinio punkto. Tai atitinka 0,8 procentinio punkto padidėjimą, palyginti su 2024 m. Nukenčia ir slaugos draudimas, kurio įmokų tarifas nuo 2025 metų sausio 1 dienos bus padidintas iki 3,6 procento.

Naujoji sistema taip pat apima koregavimus studentams, kurie dabar turi kas mėnesį mokėti 87,38 euro įmokas, įskaitant papildomas įmokas individualioms sveikatos draudimo bendrovėms. Taip pat bus padidintas neįmokinio bendro draudimo pajamų limitas šeimos draudime. Ateityje tai sieks 535 eurus per mėnesį, o tai gali padidinti finansinę naštą daugeliui namų ūkių. Papildomų išmokų limitas yra 2 procentai metinių bendrųjų pajamų, o lėtinėmis ligomis sergantiems – 1 procentas.

Finansų politikos struktūra ir iššūkiai

Dėl 2025 metų federalinio biudžeto buvo susitarta 2024 metų liepą po intensyvių diskusijų šviesoforų koalicijoje. Svarbiausias dalykas yra 17 milijardų eurų „visuotinis nepanaudojimas“, kurį sumažinus gali būti dar labiau mažinami. Sąnaudų taupymo idėjos pirmiausia kyla iš kanceliarijos. Konkrečiai kalbama apie dotacijų Deutsche Bahn ir Autobahn įmonei pavertimą paskolomis, tačiau tai prieštaringa. Teisinės nuomonės jau išreiškė susirūpinimą, kad toks pakeitimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Diskusijos apie skolos stabdžio reformą, kuri leidžia nuo 2011 m., kai buvo įtvirtinta Pagrindiniame įstatyme, struktūrinė skola siekė tik 0,35 proc. BVP, tebėra karštų diskusijų tema. Politinių sprendimų priėmėjai susiduria su dideliais iššūkiais, ypač atsižvelgiant į 2023 m. lapkričio mėn. Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo paskolų iš specialaus fondo suteikimas kol kas prieštarauja Konstitucijai. Visų pirma, biudžeto principų laikymasis ir poreikis užtikrinti finansinį stabilumą tebėra neatidėliotinas uždavinys ateityje.

Taip pat ypač svarbus Stabilumo tarybos, kuri konsultuoja federalinius lygius rengiant biudžetą ir finansinius planus, vertinimas. Poreikis atsižvelgti į naują finansinę programą ir nuolat stebėti reformų reikalavimus lems politines diskusijas.

Apskritai artėjantys pokyčiai rodo, kad tiek piliečiai, tiek atitinkamos institucijos turi pasiruošti esminiams finansiniams pertvarkymams, kurie turės įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų.