Pasaulinė streso banga: rūpesčiai ir liūdesys ir toliau auga!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Apklausos visame pasaulyje rodo didėjantį nerimo ir streso lygį; tyrimas pabrėžia emocinės sveikatos nepaisymą ir jos pasekmes.

Weltweit zeigen Umfragen steigende Sorgen und Stress; eine Studie betont die Vernachlässigung emotionaler Gesundheit und deren Folgen.
Apklausos visame pasaulyje rodo didėjantį nerimo ir streso lygį; tyrimas pabrėžia emocinės sveikatos nepaisymą ir jos pasekmes.

Pasaulinė streso banga: rūpesčiai ir liūdesys ir toliau auga!

2024 m. 39 procentai suaugusiųjų visame pasaulyje dažnai nerimauja, o 37 procentai patyrė stresą, ypač konfliktų paveiktuose regionuose. Kaip pažymi Kleine Zeitung, šie skaičiai rodo didėjančią emocinės sveikatos įtampą. Nors susirūpinimas šiek tiek sumažėjo, palyginti su pandemijos užkluptais metais ir pasiekė 2014 m. lygį, jie vis dar yra penkiais procentiniais punktais didesni nei prieš dešimtmetį. Be to, fizinio skausmo padidėjimas užfiksuotas dviem procentiniais punktais iki 32 proc.

Nepaisant patirtų iššūkių, 88 procentai apklaustųjų teigė, kad dieną prieš juos buvo elgiamasi pagarbiai. 73 procentai pranešė apie juoko ar džiaugsmo akimirkas, o 72 procentai jautėsi pailsėję. Tačiau atrodo, kad šie teigiami aspektai nekompensuoja išliekančių neigiamų emocijų: 26 procentai respondentų nurodė jaučiantys liūdesį, o 22 procentai – pyktį, abu, palyginti su 2023 m., nepasikeitė. Tokia padėtis gali rodyti didelį nepasitenkinimą, mažėjantį gebėjimą spręsti problemas ir padaryti visuomenę labiau pažeidžiamą nestabilumo.

Psichikos sveikata ir jos iššūkiai

Ipsos duomenimis, 32 procentai gyventojų kenčia nuo psichikos sutrikimų – šis skaičius išliko stabilus nuo 2023 m. Ypač nerimą kelia tai, kad 44 procentai jaunų suaugusiųjų pranešė apie psichikos sveikatos problemas. Nustatyta, kad psichinei sveikatai įtaką daro įvairūs veiksniai. Finansinis nestabilumas ir ateities baimė palietė 53 procentus respondentų, o 76 procentai nurodė kelis veiksnius, turinčius įtakos jų psichinei sveikatai.

Tyrimai taip pat rodo, kad socialinės žiniasklaidos naudojimas neigiamai veikia psichinę sveikatą. 52 procentai jaunų suaugusiųjų šią įtaką vertina kritiškai. Ypač nerimą kelia tai, kad daugėja jaunų žmonių, kuriems būdingi sunkiais simptomai: 42 procentai 18–24 metų amžiaus ir 37 procentai 25–34 metų amžiaus žmonių patiria rimtų psichikos sveikatos problemų. Moterys dažniau nei vyrai praneša apie liūdesį, kūno ir psichinį skausmą.

Taip pat nukenčia ir verslo pasaulis – atrodo, kad 53 procentai darbuotojų patiria didelį stresą. Su šiais iššūkiais ypač kovoja moterys (55 proc.) ir jaunimas (61 proc.). 27 procentai apklaustųjų per pastaruosius 12 mėnesių turėjo išeiti nedarbingumo atostogų dėl psichologinių problemų. Tuo pačiu metu 52 procentai darbuotojų pageidauja, kad būtų palaikoma jų psichinė sveikata darbe.

Kreipkitės į emocinę sveikatą

Artėjantis Pasaulio sveikatos viršūnių susitikimas Berlyne turėtų įtraukti šias temas į darbotvarkę. Ataskaitos autoriai kritikuoja, kad daugelis lyderių nepaiso emocinės sveikatos ir remiasi ekonominiais rodikliais. Šis nežinojimas gali turėti lemtingų pasekmių, nes, kaip rodo ataskaita, neigiamos emocijos susiaurina dėmesį ir pablogina visuomenės gebėjimą spręsti problemas. Didėjančių politinių neramumų ir konfliktų laikais, kaip rodo Pasaulinis taikos indeksas, pasaulis gali susidurti su rimta emocine krize.