Suche
Mein Konto
Naujas tyrimo tomas apie Borromini: baroko architektūros meistras!
Vatikano muziejai išleidžia tyrimų tomą apie Francesco Borromini, sukūrusį baroko architektūrą – indėlį į dabartines architektūros diskusijas.
Naujas tyrimo tomas apie Borromini: baroko architektūros meistras!
Vatikano muziejai šiandien išleido naują svarbaus baroko architekto Francesco Borromini tyrimų tomą. Tomas parengtas konferencijos, surengtos 350-osioms Borrominio mirties metinėms paminėti 2017 m., rezultatas. Viena iš redaktorių Alessandra Rodolfo pabrėžia, kad Borromini požiūriai ir šiandien suteikia svarbių žinių architektams ir mokslininkams. Šis išsamus tyrimo tomas susideda iš 440 puslapių, jame yra 237 nespalvotos ir spalvotos iliustracijos, kuriose dokumentuojama įvairiapusė Borromini rašysena. Vienna.at praneša, kad…
Francesco Borromini, gimęs Francesco Castelli 1599 m. rugsėjo 25 d., yra laikomas pagrindiniu Romos baroko architektūros architektu kartu su tokiais didžiaisiais kaip Gian Lorenzo Bernini ir Pietro da Cortona. Jis užaugo Ticino mieste, dabartinės Šveicarijos teritorijoje, ir padarė didelę įtaką XVII–XVIII amžių architektūrai Europoje. Borromini buvo savamokslis menininkas, turintis didelę biblioteką, jo kūrybai būdingas naujoviškas klasikinių formų manipuliavimas ir geometrinis racionalumas. Vikipedijoje aprašoma Borrominio įtaka ir jo karjera, kuri pasižymėjo melancholiška ir karštakole asmenybe.
Svarbūs pastatai
Žinomiausi Borrominio darbai reprezentuoja jo novatorišką stilių:
- San Carlo alle Quattro Fontane (San Carlino): Erbaut von 1638 bis 1641, ist die Kirche bekannt für ihre ovale Kuppel und komplexe Grundrissgestaltung.
- Oratorium des Heiligen Philipp Neri: Dieses Projekt wurde in den 1620er Jahren begonnen und bis 1640 fertiggestellt, wobei Borromini 1637 als Architekt berufen wurde.
- Sant’Ivo alla Sapienza: Die Kirche, die von 1640 bis 1650 in der Nähe der Universität Rom entworfen wurde, ist für ihren sechszackigen Stern Grundriss bekannt.
- Sant’Agnese in Agone: Der Bau wurde 1652 begonnen, bevor Borromini 1657 aus persönlichen Gründen zurücktrat.
Jo gyvenimo kelias nebuvo lengvas; Visada būdamas varžovo Gian Lorenzo Bernini šešėlyje, Borrominis netekdavo daug komisinių ir dažnai atsidurdavo mūšyje dėl popiežiaus klientų palankumo. Baroko architektūra paaiškina, kad Borromini novatoriški metodai nustatė naujus standartus Romoje ir padarė didelę įtaką baroko stiliaus raidai.
Pasekmės ir palikimas
Borrominio kūrybos pėdsakai aiškiai matomi vėlesnėje architektūroje, ypač Guarino Guarini kūryboje ir vėlyvojo baroko architektūroje Šiaurės Europoje. Mirus jo mecenatams ir pasitraukus iš įvairių projektų, Borrominio melancholija išaugo iki tragiškos savižudybės 1667 m. Nepaisant pradinės kritikos, XIX amžiaus pabaigoje jo darbai sulaukė naujo dėmesio ir vis dar yra labai vertinami ir šiandien.
Francesco Borromini įtaka baroko architektūrai ir centralizuotų pastatų formų, tokių kaip Romos katalikų kontrreformacijos metu, raida išlieka neabejotina. Savo pastatuose jis suvokia būdingus baroko architektūros bruožus, tokius kaip šviesos ir perspektyvos naudojimas, ypač akivaizdus San Carlo alle Quattro Fontane.