Siaubas, muzika ir santuokinė krizė: Chavrier Kalkwerk festivalyje!

Siaubas, muzika ir santuokinė krizė: Chavrier Kalkwerk festivalyje!

Nuo 2025 m. birželio 5 d. Vienos festivalyje bus galima pamatyti Séverine Chavrier su Thomaso Bernhardo „Kalkwerk“ pastatymu. Šis pastatymas yra labai svarbus, nes yra pirmasis Chavrier pastatymas Austrijoje, nors 2022 m. jis jau buvo sėkmingai parodytas Barselonoje pavadinimu „Ils nous ont oubliés“. Pergalvodama kūrinį, Chavrier klaustrofobinį siaubą ir psichologinį kankinimą sujungia su muzika, vaizdo įrašais ir paukščių giesmėmis. Spektaklis trunka beveik keturias valandas ir yra sukurtas kaip muzikinis eilėraštis apie santuokos iširimą.

1970 m. išleistas „Kalkwerk“ yra apie nelygios poros santykius izoliuotoje, sterilioje vietoje, kuri pasižymi baltos ir juodos spalvų gama. Spektaklyje aprašomas pono Konrado gyvenimas – žmogaus, kuris svajoja apie puikų rašinį apie klausą, bet nepasiseka savo tikrovėje. Jo žmona, pagrindinė veikėja, kuriai sunku vaikščioti, yra silpna, o jos gyvenimo kontekstas verčia poną Konradą nerimauti. Šias tarpasmenines įtampas intensyviai nagrinėja Chavrier, pristatydamas trečiąjį personažą – slaugytoją, kad geriau iliustruotų santykiuose vaizduojamą smurtą.

Muzikiniai elementai ir įkvėpimas

Chavrier pastatymas peržengia tradicinio teatro ribas ir yra persmelktas muzikinių elementų. Savo kūrybą ji apibūdina kaip „organišką visumą“, panašią į temos ir muzikos variacijų sampratą. Įkvėpta tokių režisierių kaip Ingmaras Bergmanas ir Stanley Kubrickas, Chavrier leidžia pačiai aplinkai savo kūrinyje tapti muzika, pavyzdžiui, pasitelkdama balsus iš rūsio ir gipso plokštes, kurios veikia kaip mušamieji instrumentai. Ši garso ir vaizdo vaizdavimo sąsaja skirta tiesiogiai patraukti auditoriją ir emociškai ją perkelti.

Chavrier į pastatymą integravo ir Elfriede Jelinek sakinius, sukurdamas įdomų ryšį tarp dviejų svarbių austrų autorių. Šis kūrybingas pasirinkimas prisideda prie chavrier kūryboje aptinkamos veikėjų sintezės, sprendžiant stebėjimo ir kontrolės aspektus.

Asmeninis ryšys su austrų literatūra

Nepaisant jos gilaus giminingumo su austrų literatūra, tai yra pirmoji galimybė Austrijos publikai gyvai patirti Chavrier kūrinį. Šveicarijoje ji jau ėmėsi veiksmų, kad į teatrą pritrauktų jauną publiką, o jos pastatyme „Aria da Capo“ operos arijos derinamos su šiuolaikinėmis medijomis, tokiomis kaip mobiliųjų telefonų vaizdo įrašai. Šis novatoriškas požiūris rodo, kad ji nori ir ateityje mesti iššūkį auditorijai naujomis formomis ir turiniu.

Vis dar įdomu pamatyti, kaip Vienos publika reaguos į žavingą Chavrier produkciją. „Kalkwerk“ ne tik siūlo psichologinį gylį ir emocinį intensyvumą, bet ir atveria diskursą šiuolaikinėmis priežiūros ir žmonių santykių problemomis. Spektaklis žada būti nepamirštama patirtis, kuri ir verčia susimąstyti, ir jausminga.

Tuo pat metu Bernhardo kūrybos sudėtingumas išlieka aktualus dėl jo reikšmės kultūros sektoriui. Pats Bernhardas garsėjo kritišku požiūriu į apdovanojimus ir literatūrinį pasaulį, o tai paaiškėja po mirties išleistame veikale „Mano prizai“. Kol Chavrier tyrinėja Bernhardo temas, ji taip pat primena dviprasmišką jo santykį su menu ir kultūra.

Apskritai, „Kalkwerk“ pastatymas žada ne tik gilų įžvalgą į žmogaus psichikos gelmes, bet ir įdomų Austrijos kultūrinės tapatybės bei meno vaidmens mūsų visuomenėje tyrimą.