Klimato katastrofa: Blatteno ledyno griūtis kelia grėsmę kaimui ir gamtai!

Klimato katastrofa: Blatteno ledyno griūtis kelia grėsmę kaimui ir gamtai!

Trečiadienio popietę, 2025 m. gegužės 31 d., Lečentalyje, Kanton Valė, Šveicarijoje, įvyko ledyno griūtis ir palaidojo dalis Blateno kaimo. Šis incidentas turėjo dramatiškų pasekmių ir yra dar vienas niokojančių klimato kaitos padarinių pavyzdys. Remiantis pradine analize 15.39 val., nuošliaužos dydis buvo M = 3,1 pagal Richterio skalę, palyginus su ankstesniu įvykiu Piz Cengalo 2017 m., kuris buvo M = 3,0.

Profesorius Janas Bagas iš Insbruko universiteto, beveik du dešimtmečius tyrinėjantis Valė ir konsultuojantis su tokiais ekspertais kaip [Christophe'as Lambielis] (https://www.diepresse.com/19741937/permafrostexperte-klimawandel-verursachte-gletscherabbruch-von-blattenanne universiteto), komentavo demografinio universiteto priežastis. Jis pabrėžia, kad klimato kaita sukelia nuolatinius ir dramatiškus pokyčius aukštuose kalnuose, net jei tai ne visada yra tiesiogiai atsakinga už konkrečius įvykius. Todėl ledo traukimasis Alpių kriosferoje sukelia vėjo ir oro sukeliamą eroziją.

Nestabilumas, kurį sukelia tirpstantis amžinasis įšalas

Bago teigimu, amžinasis įšalas Alpėse tirpsta maždaug 0,1 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o tai gali sukelti rimtų uolienų masės stabilumo praradimą. Būtina imtis skubių veiksmų, nes tokie reiškiniai kaip ledyno griūtis ant Beržo ledyno yra tiesiogiai susiję su uolienų masių nestabilumu. 500 metrų aukščio uola virš Blateno pasirodė esanti nestabili, todėl ledynas buvo labai apkrautas. Trečiadienį nukrito apie trys milijonai kubinių metrų uolienos ir sukėlė ledo, purvo ir griuvėsių nuošliaužą, nusiaubusią Blateno miestą.

Bagas ir jo komanda jau 12 metų naudoja GPS matavimo prietaisus, kad numatytų ir planuotų priemones prevencijos sistemose. Ši technologija yra labai svarbi norint suprasti dinamiškai besikeičiančius Alpių kraštovaizdžius. Tolstantis ledyno paviršius prisideda prie to, kad kalnuose kaupiasi vis daugiau vandens. Rezultatas – didėjanti gravitacija, kuri pavojingai mobilizuoja šias mases.

Akmenų nuošliaužų daugėja

Pasikartojantis nestabilumas Alpėse nėra unikalus. Panašūs įvykiai, pavyzdžiui, dalinis Ruhehorno griūtis Silvretos kalnuose 2023 m. birželį, rodo, kad tirpstantis amžinasis įšalas kelia vis didesnę grėsmę. Tokie ekspertai kaip Thomas Figlas ir Michaelas Krautblatteris perspėja, kad uolų ir kalnų griūtys padidės virš 3000 metrų aukštyje, ypač dėl gausių kritulių. Tai gali pagreitinti judėjimą kalnuose nuo penkių iki septynių kartų, padidindama tolesnių avarijų riziką.

Išsamūs tyrimai taip pat rodo, kad nuošliaužos metu susidariusi suskystinta masė atsitrenkusi į ledyną dėl savo mobilumo virsta vandeniu ir taip sukuria milžiniškas ardomąsias jėgas. Nors Blattene turėjo būti pradėtas valdžios institucijų požiūris į jėgos naudojimą, kitose srityse jau buvo įdiegtos išankstinio įspėjimo sistemos, siekiant geriau apsaugoti kalnų turizmą ir kovoti su būsimais potvyniais ir kritimo įvykiais.

Atsižvelgiant į vykstančius klimato pokyčius ir su tuo susijusius niokojančius kalnų griuvėsius, tiek mokslininkai, tiek pėsčiųjų ir kalnų turizmo operatoriai raginami imtis saugumo ir aplinkosaugos didinimo priemonių, kad būtų išvengta tokių tragedijų ateityje arba bent kiek sumažintų jų padarinius.