JT skambina pavojaus varpais: Izraelio puolimas Iranui kelia grėsmę nauju karu!

JT skambina pavojaus varpais: Izraelio puolimas Iranui kelia grėsmę nauju karu!

Įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl didėja, ypač po neseniai įvykusio Izraelio puolimo prieš Iraną, keliantį susirūpinimą tarptautiniu lygmeniu. JT generalinis sekretorius paragino abi puses elgtis itin santūriai, kad būtų išvengta galimo eskalavimo. Tai vyksta kontekste, kuriame tiek Saudo Arabija, tiek Omanas griežtai smerkia Izraelio išpuolį, o Saudo Arabija šį incidentą apibūdina kaip Irano suvereniteto ir saugumo pažeidimą, o vėliau pasmerkė tarptautinės teisės pažeidimą. Omanas, tarpininkas JAV ir Irano branduolinėse derybose, taip pat apibūdino išpuolį kaip pakenkimą regiono saugumui ir stabilumui. Sekmadienį buvo suplanuotas šeštasis derybų dėl Irano branduolinės programos Omane ratas, kuris, pasak JAV atstovo, kol kas vyks toliau.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Irane ir perspėjo dėl galimų karinio konflikto pasekmių. Jis pabrėžė, kad bet kokie kariniai veiksmai prieš Iraną gali sukelti ne tik vietinį konfliktą, bet ir daugialypį karą. Rubio pažymėjo, kad Iranas pastaraisiais metais investavo dideles sumas, kad išplėstų savo kariuomenę, todėl padėtis tapo daug sudėtingesnė nei anksčiau. Nepaisant JAV karinio pranašumo, jis pabrėžė viltį rasti taikų sprendimą ir pažymėjo, kad prezidentas Trumpas nori dirbti, kad užkirstų kelią Irano branduolinių ginklų programai. Kartu jis pripažino, kad derybų pabaiga būtų ilgas ir sunkus kelias.

Poveikis regionui

Dabartinę situaciją dar labiau įtakoja vykstantys konfliktai Gazos ruože ir agresyvi Izraelio karinė politika. 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdė žiaurumus, kuriuos Izraelio gyventojai laikė pogromu. Šie įvykiai palietė kolektyvinę žydų persekiojimo traumą Holokausto metu ir paskatino masinę Izraelio karinę kampaniją, kurios tikslas buvo neutralizuoti Hamasą ir jo karinius pajėgumus. Dėl to 2024 m. gegužės mėn. Palestinos pusėje žuvo apie 36 000 žmonių, o sužeista daugiau nei 80 000, daugelis iš jų buvo civiliai. Humanitarinė padėtis regione yra katastrofiška, o apie 1,7 mln. žmonių Gazos ruože buvo perkelti šalies viduje.

Smurto eskalavimas taip pat turėjo įtakos už Gazos ruožo sienų. Vadinamoji „Pasipriešinimo ašis“, vadovaujama Irano, remia koordinuotas atakas prieš Izraelį, dėl kurių 2024 m. balandžio mėn. kilo tiesioginis karinis konfliktas tarp Izraelio ir Irano. Pokyčiai išryškina persipynusias istorines ir teritorines pretenzijas į Artimųjų Rytų konfliktą, kurio šaknys siekia XIX amžiaus pabaigą. Oslo konflikto sprendimo procesas žlugo, o rimtos derybos dėl taikos nevyko jau daugelį metų.

Apskritai dabartinė padėtis rodo, kad Artimųjų Rytų konfliktas yra ne tik vietinis reiškinys, bet turi ir pasaulinį poveikį. Susijusios valstybės, įskaitant JAV ir ES, raginamos gerinti humanitarinę padėtį ir atremti tolesnį eskalavimą.

Situacijos sudėtingumas reikalauja diplomatinių įgūdžių ir visų šalių noro pradėti dialogą prieš įvykstant dar daugiau aukų. Mažas laikraštis praneša, kad eskalacija gali turėti didelį poveikį visam regionui. Taikos viltis išlieka, net ir atsižvelgiant į sunkias sąlygas visiems, kurie dalyvauja.

Daugiau informacijos apie branduolines derybas ir dalyvaujančių valstybių vaidmenis rasite straipsnyje Daily Mirror taip pat svetainėje Federalinė pilietinio ugdymo agentūra, kuriame pateikiama išsami konfliktų istorinio fono ir dabartinės padėties apžvalga.