Grynas jaudulys: Rumunija balsuoja – kas laimės antrąjį prezidento rinkimų turą?

Grynas jaudulys: Rumunija balsuoja – kas laimės antrąjį prezidento rinkimų turą?

Antrasis prezidento rinkimų turas vyks 2025 m. gegužės 18 d., itin svarbią Rumunijos politikai dieną. Beveik 19 milijonų rumunų, turinčių teisę balsuoti, eina į rinkimus tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Pirmasis prezidento rinkimų turas jau sukėlė ažiotažą, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas George'as Simionas užėmė lyderio poziciją, surinkęs maždaug 41% balsų, bet nesugebėjo surinkti absoliučios daugumos. Po jo sekė nepartinis Bukarešto meras Nicusoras Danas, surinkęs 21 proc. balsų, o toliau sekė buržuazinės-socialdemokratinės vyriausybės kandidatas Crinas Antonescu, surinkęs apie 20,3 proc. ir pripažinęs pralaimėjimą.

.

Numatoma, kad artėjantis antrasis rinkimų turas bus lenktynės tarp Simiono ir Dano. Naujausios apklausos rodo, kad Danas sulaukė pritarimo, o IRSOP apklausa parodė, kad jis yra 52%, o Simionas - tik 48%. Alternatyvi „AtlasIntel“ apklausa rodo, kad jis turi 48,7 proc., o Simionas – 47,8 proc. Šie artimi rezultatai rodo, kad rinkimai bus labai įtempti, o dešimtys tūkstančių balsų gali turėti įtakos. Pirmieji apklausų rezultatai bus paskelbti 21 val. ir atsižvelgiant į praėjusių rinkimų istoriją, visuomenės dėmesys yra ypač didelis.

Kandidatai dėmesio centre

George'as Simionas rinkimų kampanijoje išsiskyrė ryšiais su kraštutinių dešiniųjų prorusišku kandidatu Călin Georgescu. Georgescu, kurio pergalė pirmajame 2024 metų prezidento rinkimų ture buvo pripažinta negaliojančia dėl pažeidimų, nebus leista vėl kandidatuoti, nes šiuo metu jį tiria prokurorai. Simiono kampanijoje buvo griežtai pabrėžta, kad jei jis laimės, jis nori panaudoti prezidento galią, kad paremtų Georgescu, galbūt ateityje eidamas ministro pirmininko pareigas.

Kita vertus, Nikusoras Danas prisistato kaip liberalas ir nepartinis kandidatas, susilaukęs nemažo rinkėjų palaikymo. Jis daugiausia dėmesio skyrė socialinio ir ekonominio stabilumo Rumunijoje skatinimui ir atstovauja aiškią provakarietišką poziciją, ypač dėl karinės pagalbos Ukrainai, priešingai nei neigiama Simiono pozicija.

Rinkimų fonas ir politinis kraštovaizdis

Artėjantys prezidento rinkimai seka skandalų paženklintą istoriją. 2024 metų rinkimai turėjo būti atšaukti dėl Rusijos kišimosi ir kitų pažeidimų. Rumunija, būdama Europos Sąjungos ir NATO narė, išgyvena esminį lūžio tašką, prezidentei nustačius pagrindines užsienio ir saugumo politikos gaires.

Be to, dabartinė balsavimo tendencija 2028 m. parlamento rinkimuose rodo, kad Simono partija AUR yra 31,1 proc., o PSD – 21,2 proc. Šie įvykiai gali turėti lemiamos įtakos būsimam Rumunijos politiniam klimatui. Norint suformuoti vyriausybę, reikia 166 parlamentarų iš 330, o politinis spaudimas ir toliau didės priklausomai nuo prezidento rinkimų rezultatų.

Apskritai Rumunijos laukia kritiški rinkimai, kurie gali nulemti ne tik kandidatų likimą, bet ir tolimesnę šalies kryptį.