Kaip AI protezai keičia rankos amputuotų asmenų gyvenimą Vienoje

Kaip AI protezai keičia rankos amputuotų asmenų gyvenimą Vienoje

Vienoje pirmaujančios įmonės kuria naujoviškus sprendimus žmonėms, kurie prarado ranką. Ottobock, pasaulinės protezavimo rinkos lyderis, Martin Wehrle parodo, kaip šiuolaikinės technologijos, palaikomos dirbtinio intelekto (AI), gali pagerinti kasdienį nukentėjusiųjų gyvenimą. Šie aukštųjų technologijų protezai leidžia atlikti kasdienius rankų judesius, kuriuos daugelis laiko savaime suprantamu dalyku, pavyzdžiui, pakelti rašiklį ar pakelti rodomąjį pirštą.

Wehrle, vyresnysis Ottobock produktų vadovas, pristato „bebioninę“ ranką – mioelektrinį protezą, pagrįstą valdymu elektriniais signalais. Žmonėms, netekusiems rankos dėl nelaimingų atsitikimų ar ligos, dilbio raumenys dažnai lieka nepažeisti. Šie raumenys saugo atmintį apie rankos judesius, o kai nešiojantis žmogus galvoja atidaryti ar uždaryti plaštaką, smegenys siunčia signalą, kurį aptinka proteze esantys jutikliai.

Technologijos ir intelektas kartu

Ryšys tarp nešiojančiojo ir protezo pastaraisiais metais labai pagerėjo dėl dirbtinio intelekto pažangos. „Naudodami iki aštuonių elektrodų galime tiksliai įrašyti signalus ant dilbio ir juos sujungti, kad užtikrintume tikslesnį valdymą“, – aiškina Wehrle. Tai leidžia greitai pritaikyti protezą pagal individualius vartotojo poreikius. Po trumpos praktikos, dažnai vos valandos, galima išmokti pagrindines funkcijas, tokias kaip rankos atidarymas ir uždarymas. Šie pratimai netgi palaikomi naudojant mobiliųjų įrenginių programėlę.

Daugelio funkcijų mokymasis prilyginamas instrumento mokymuisi. Wehrle pabrėžia, kad džiaugsmas ir atsidavimas yra labai svarbūs praktikuojant. Po kelių mėnesių galima pastebėti reikšmingą raidą, tačiau tai išlieka nenutrūkstamu procesu, kuris gali trukti visą gyvenimą. Tačiau labai sudėtinga technologija turi savo kainą – Wehrle’o skaičiavimais, išlaidos maždaug prilygsta gerai įrengto mažo automobilio kainai.

Viena kaip inovacijų centras

Visas protezų kūrimo procesas dažnai vyksta Vienoje, kur 130 specialistų komanda dirba su koncepcija, tyrimais ir gamyba. Tai apima įvairias profesijas, tokias kaip mechatronikos inžinieriai, tikslieji mechanikai ir ortopedai technikai, kurie visi prisideda savo patirtimi. Siekiama gaminti protezus nedideliais kiekiais, bet maksimaliai tiksliai. „Ši vietinė gamyba yra labai svarbi, nes daug dalių nėra lengva gauti“, – aiškina Matthias Buhl, pramonės inžinerijos vadovas.

Nors technologijos įspūdingos, Wehrle atkreipia dėmesį, kad protezams dar toli iki žmogaus rankos funkcionalumo. Ateityje implantuojami jutikliai galėtų dar labiau patobulinti judesių valdymą ir taip protezų naudojimą padaryti dar intuityvesnį. Per ateinančius 10–15 metų jis tikisi visapusiškesnės protezavimo pažangos, kuri leis vartotojams dar geriau integruoti protezavimą į savo gyvenimą.

Tikslas – padėti nukentėjusiems aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. „Už kiekvieno gaminio slypi žmogus, praradęs galūnę“, – pabrėžia Wehrle, perkeldamas dėmesį nuo grynų technologijų į vartotojų gyvenimo sąlygų gerinimą. Norėdami gauti daugiau informacijos apie šiuos technologijų pokyčius, reportažą rasite www.5min.at.