Praeities liudininkai: Paroda apie nacių priverstines stovyklas Krems

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Paroda Kremso rotušėje išryškina nacių priverstinių stovyklų rajone istoriją ir jų poveikį iki šių dienų. Svarbus tyrimo projektas skatina prisiminti ir apdoroti.

Die Ausstellung im Rathaus Krems beleuchtet die Geschichte der NS-Zwangslager im Bezirk und deren Auswirkungen bis heute. Ein bedeutendes Forschungsprojekt fördert das Erinnern und die Aufarbeitung.
Paroda Kremso rotušėje išryškina nacių priverstinių stovyklų rajone istoriją ir jų poveikį iki šių dienų. Svarbus tyrimo projektas skatina prisiminti ir apdoroti.

Praeities liudininkai: Paroda apie nacių priverstines stovyklas Krems

Šiuo metu Kremso rotušės fojė rodoma įspūdinga paroda, kurioje pasakojama apie tamsią nacių priverstinių stovyklų Kremso rajone istoriją. Šis renginys yra išsamaus tyrimo projekto „Nacių etninė bendruomenė ir stovyklos. Istorija – transformacija – atmintis“ dalis. Kartu su paroda buvo išleista nauja knyga, kurioje dokumentuojami išsamaus gyvenimo ir darbo sąlygų priverstinėse stovyklose tyrimo rezultatai ir nurodomi vos matomi šios eros likučiai.

1939–1945 m. regionui buvo būdinga daugybė priverstinių stovyklų. Šiose stovyklose karo belaisviai buvo priversti dirbti priverstinį darbą ekstremaliomis sąlygomis – ar tai būtų pramonėje, vietinėse parduotuvėse ar net privačiuose namų ūkiuose. Dėl šio priverstinio darbo dažnai užmezgami kontaktai su vietos gyventojais, dėl kurių užsimezgė ilgalaikės draugystės.

Istorijos tyrinėjimas ir apdorojimas

Tyrimo projekto metu buvo nustatyta 121 skirtinga stovykla ir darbovietė, iš jų 38 vien „Groß-Krems“. Gerai žinomas pavyzdys yra Stalag 17B karo belaisvių stovykla Krems-Gneixendorf, kuri garsėjo tuo, kad kalinama daugiau nei vidutinis žmonių skaičius. Šių stovyklų ir jų istorijos identifikavimas yra intensyvios įkalčių paieškos rezultatas, kuriame svarbų vaidmenį atliko ir vadinamieji piliečiai mokslininkai. Šie savanoriai aktyviai padėjo rinkti prisiminimus ir dokumentus, dažnai mainais su tuo metu nukentėjusių šeimų palikuonimis.

Projektas sulaukė didelės paramos iš Tęstinio mokymo universiteto, Kremso miesto ir Austrijos žydų istorijos instituto. Projekto vadovė Martha Keil, mokslininkė Edith Blaschitz ir kuratorė Karin Böhm glaudžiai bendradarbiavo su vietiniais ir tarptautiniais partneriais, kad nubrėžtų skirtingą nacių praeities Kremso rajone vaizdą. Surinkti radiniai ir dokumentai rodo didžiulę šių laikų įtaką šiandieninei visuomenei ir nukentėjusioms Kremso rajono šeimoms.

Kulturgemeinderätin Elisabeth Kreuzhuber bei der Ausstellungseröffnung.

Pridedama knyga „NS stovyklos ir priverstinis darbas Kremso rajone (1938–1945)“, kurią parašė mokslininkai Edith Blaschitz, Karin Böhm ir Carl Philipp Hoffmann, dabar yra knygynuose. Tai ne tik istorinis pervertinimas, bet ir svarbus indėlis į atminimo kultūrą bei neatidėliotinas raginimas prisiimti atsakomybę už ateitį.

Vaizdai: © Kremso miestas