Kardinolas Mülleris reikalauja: naujasis popiežius turėtų pakeisti dialogą su islamu!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Kardinolas Mülleris ragina būsimą popiežių permąstyti dialogą su islamu. Kritiški teiginiai apie tikėjimo atsakomybę.

Kardinolas Mülleris reikalauja: naujasis popiežius turėtų pakeisti dialogą su islamu!

Neseniai duotame interviu su La Respublika Kardinolas Gerhardas Ludwigas Mülleris išsakė savo lūkesčius būsimojo popiežiaus atžvilgiu. Jis tikisi, kad nauja Katalikų bažnyčios vadovybė kritiškai permąstys ir perorientuos dialogą su islamu. Mülleris, kažkada buvęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektu, savo pažiūras formuluoja aiškiau ir kritiškiau nei jo pirmtakas popiežius Pranciškus. Šie pareiškimai išgirsti tuo metu, kai diskusijos apie Pranciškaus įpėdinį tampa vis intensyvesnės.

Mülleris pabrėžia, kad dialogas proto lygmenyje yra įmanomas. Jame pripažįstama, kad musulmonai gerbia tam tikrus natūralios etikos principus ir tiki Dievą. Nepaisant to, jis užduoda gilų klausimą, kaip žmonės, tikintys visų žmonių Kūrėju, gali nusižudyti vardan Dievo. Ši kritinė perspektyva tiesiogiai susijusi su islamistiniu terorizmu, kuris kelia susirūpinimą visame pasaulyje.

Abu Dabio dokumento aktualumas

Kitame kontekste Mülleris remiasi 2019 m. vasario mėn. pasirašytu Abu Dabio dokumentu, kurį jis apibūdina kaip „sensacingą“. Šiame dokumente, pasirašytame popiežiaus Pranciškaus ir didžiojo imamo Ahmado Al-Tayyebo, abiejų religijų atstovai raginami solidarizuotis ir pripažįstama, kad smurtas ir prievarta tikėjimo klausimais yra nesuderinami. Mülleris pasirašymą nelaiko popiežiaus magisteriumo priėmimu, o reikšmingu žingsniu link tarpreliginio supratimo, kuriame pagrindinės žmogaus teisės laikomos dieviškai garantuotomis.

Jei kas nors pasirodo esąs dokumento kritikas, Mülleris pabrėžia, kad tai nereliatyvizuoja katalikų tikėjimo. Atvirkščiai, svarbu gerbti visų žmonių lygybę. Šiame kontekste jis primena Benedikto XVI žodžius. iš jo kalbos Regensburge 2006 m., kad pabrėžtų, jog deklaracija nėra skirta dogmatinei ar etinei reliatyvizacijai skatinti.

Politinės ir socialinės reakcijos

Müllerio pareiškimai aiškiai parodo, kad Katalikų bažnyčioje skamba balsai, raginantys pakeisti kursą. Tai taip pat sako vyskupas Hanke, ragindamas krikščionis ir piliečius demonstruoti silpniausiųjų teisę į gyvybę. Šie reikalavimai ir nuolatinis susidomėjimas būsimais popiežiaus rinkimais kyla tuo metu, kai politiniai veikėjai, tokie kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paskelbė, kad dalyvaus popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse.

Argentinoje paskelbtas septynių dienų gedulas, kai kardinolas Erdö atvyksta į Romą ir vadina Pranciškų „tautų popiežiumi“. Atsižvelgiant į visus šiuos pokyčius, akivaizdu, kad bažnyčia yra perorientavimo fazėje, kuriai įtakos turi kritiška Müllerio pozicija islamiško dialogo ir tarpreliginių santykių klausimais.