Visuotinis atšilimas kelia grėsmę: naujas tyrimas rodo nerimą keliančias mūsų klimato tendencijas!

Visuotinis atšilimas kelia grėsmę: naujas tyrimas rodo nerimą keliančias mūsų klimato tendencijas!

Dabartinis Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) tyrimas, paskelbtas žurnale „Environmental Research Letters“, rodo, kad globalinis atšilimas ilgainiui gali būti sunkesnis, nei manyta anksčiau. Rezultatai rodo, kad Paryžiaus tikslas išlaikyti pasaulinį atšilimą žemiau dviejų laipsnių Celsijaus yra pasiekiamas tik esant labai mažoms emisijoms ir mažesnėms klimato jautrumo vertėms, pvz. vienna.at pranešė.

Klimato jautrumas, pagrindinis klimato tyrimų elementas, apibūdina temperatūros padidėjimą, kurio galima tikėtis, jei anglies dioksido kiekis atmosferoje padvigubės. PIK tyrime atsižvelgiama į klimato jautrumą nuo dviejų iki penkių laipsnių Celsijaus, kaip klasifikuoja IPCC. PIK mokslininkai pabrėžia grįžtamojo ryšio svarbą anglies cikle, įskaitant amžinojo įšalo atšilimą, dėl kurio temperatūra gali pakilti virš dviejų laipsnių Celsijaus. vbio.de patvirtino.

Ilgalaikės prognozės ir emisijų scenarijai

PIK tyrimas yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kuriame pateikiamos ilgalaikės klimato prognozės ateinantiems tūkstančiams metų, atsižvelgiant į visus pagrindinius anglies ciklo pokyčius. Tyrėjai naudojo pažangų Žemės sistemos modelį CLIMBER-X, kuris integruoja fizinius, biologinius ir geocheminius procesus bei interaktyvų anglies ciklą. Tyrimai rodo, kad net nedideli emisijos pokyčiai gali sukelti reikšmingą visuotinį atšilimą, naudojant tris mažo ar vidutinio emisijos būdus. Dėl to vis sunkiau pasiekti Paryžiaus susitarime numatytus tvarumo tikslus.

Didžiausias atšilimas ateinančiais tūkstantmečiais gali įvykti stipriau pagal mažos ar vidutinės emisijos scenarijus, nei manyta anksčiau. PIK direktorius Johanas Rockströmas pabrėžia, kad galimybių langas pasiekti 2 laipsnių tikslą sparčiai uždaromas, o Žemės sistema praranda stabilumą, pabrėžiant būtinybę greičiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir aktyviai šalinti CO₂ iš atmosferos.

Paryžiaus susitarimas ir jo tikslai

Pagrindinis Paryžiaus susitarimo, kuris buvo priimtas 2015 m. gruodžio 12 d., tikslas – išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros kilimą, jei įmanoma, 1,5 laipsnio Celsijaus, bet bet kokiu atveju žemiau dviejų laipsnių Celsijaus, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Kiti tikslai apima išmetamųjų teršalų mažinimą ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių skatinimą, pvz bmz.de paminėta.

195 valstybių, kurios yra šio susitarimo dalis, įsipareigojimai apima nacionalinių įnašų klimato kaitos vystymą (NDC) ir reguliarias pažangos ataskaitas. Šis platus tarptautinis bendradarbiavimas visiškai prieštarauja Kioto protokolui, kuriame sutartiniai įsipareigojimai buvo tik kelioms šalims.

Ilgainiui tyrime matyti, kad Paryžiaus susitarimo tikslai gali būti pasiekti tik kartu su federalinėmis pastangomis sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir pasiekti pasaulinius klimato tikslus. Dėl to dar aiškesnė būtinybė imtis veiksmų prieš klimato kaitą.