Keičiasi valgymo kultūra: štai kaip mūsų klasikiniai maisto produktai nyksta!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Mitybos pokyčiai 2024 m.: Jaunoji karta vengia klasikos, pavyzdžiui, lašinių ir raugintų kopūstų, o tai keičia prekybos centrus.

Ernährungswandel 2024: Jüngere Generationen meiden Klassiker wie Schmalz und Sauerkraut, was die Supermärkte verändert.
Mitybos pokyčiai 2024 m.: Jaunoji karta vengia klasikos, pavyzdžiui, lašinių ir raugintų kopūstų, o tai keičia prekybos centrus.

Keičiasi valgymo kultūra: štai kaip mūsų klasikiniai maisto produktai nyksta!

Maisto pramonės laukia dramatiški pokyčiai! Remiantis naujausia „GfK Consumer Panel Services“ ataskaita, abu oe24 taip pat sn.at daugeliui tradicinių maisto produktų, kuriuos ypač mėgsta vyresnio amžiaus žmonės, gresia išnykimas iš prekybos centrų lentynų. Nors klasikiniai produktai, tokie kaip lašiniai, rauginti kopūstai ir kavos filtrai, jau dešimtmečius buvo neatsiejama dietos dalis, dabartinės tendencijos rodo, kad jaunesnė karta vis dažniau kreipiasi į augalinės kilmės alternatyvas.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad kartų kaita iš esmės yra atsakinga už šį pasikeitimą. Daugiau nei 41 procentą pardavimų taukų vis dar sudaro pokario karta, o Millennials ir Generation Z kartu sudaro tik 6 procentus. Vargu ar šios jaunesnės grupės teikia pirmenybę gyvūniniams produktams; beveik 50 procentų jaunesnių nei 42 metų renkasi augalinius produktus. Tai turi tiesioginės įtakos populiariems garnyrams; daug tradicinių produktų smarkiai paveikė nuosmukį.

Klasikos nuosmukis

Šie mitybos įpročių pokyčiai kelia nerimą! Kai pagalvoji, kad filtruojama kava, kažkada buvęs privalomas gėrimas, tampa labai neperspektyvia tarp jaunimo, pokytis tampa dar akivaizdesnis. Vyresnio amžiaus vartotojai parduoda daugiau nei 75 procentus tokių produktų kaip kavos filtrai, o jaunesnės amžiaus grupės vis dažniau renkasi madingus gėrimus, tokius kaip matcha ir espresso. Tyrimo duomenimis, per ateinančius kelerius metus šie klasikiniai gaminiai gali tapti „nutrūkusiais mūsų senelių kulinarinio paveldo modeliais“. Atkurianti karta (gimusi iki 1952 m.) mažėja, o tai daro spaudimą daugelio šių maisto produktų ateičiai.

Akivaizdu, kad vartotojų įpročiai keičiasi ir skonis keičiasi. Kokias pasekmes tai turės mūsų valgiaraščiams ir prekybos centrų prekystaliams? Žvilgsnis į ateitį tebėra įdomus – ar, sakytume, nerimą keliantis! Norint išsaugoti mūsų maisto kultūros įvairovę, būtina permąstyti.