Nuo įkaito iki beviltiškumo: išgyvenęs žmogus pasakoja apie savo kančias

Nuo įkaito iki beviltiškumo: išgyvenęs žmogus pasakoja apie savo kančias

Talas Shohamas, kurį „Hamas“ teroristai pagrobė Kibuco Beeryje 2023 m. spalio 7 d., niūriai įvertino savo patirtį po 505 dienų nelaisvėje. „Hamas teroristų akys buvo pilnos žudikiško troškimo“, – interviu apibūdina jis. Vos keturi kilometrai nuo Gazos esantis kibucas, kadaise buvęs rami vieta, dabar išsigimė į griuvėsius, atspindinčius konflikto siaubą. Tai jau trečias Šohamo apsilankymas pagrobimo vietoje, o sugrįžęs asmuo šį sugrįžimą apibūdina kaip itin skausmingą. Per savo nelaisvę Shoham išgyveno didžiulį psichologinį ir fizinį stresą, o netikrumas dėl jo šeimos likimo jį labiausiai slėgė. Laimei, jam pavyko susijungti su savo šeima, išskyrus uošvį, kuris buvo nužudytas tą dieną, kai buvo pagrobtas.

Šohamas, kuris keletą kartų kalbėjosi su savo pagrobėjais, taip pat sako, kad dabartinės kartos Gazoje nemato vilties taikos. Jo akimis, šioje visuomenėje klestinčią neapykantą dar labiau skatina švietimo sistema ir vadovėliai. Shoham mano, kad praeis bent viena karta, kol atsiras reali galimybė pasiekti taiką. Tokį pesimistinį požiūrį patvirtina ir ekspertų teiginiai.

Psichologinės tapimo įkaitais pasekmės

Psichiatras ir psichoterapeutas J. Jatzko intensyviai nagrinėja psichologinius paėmimo įkaitais padarinius ir stebi sudėtingą situaciją Gazoje. Jatzko pabrėžia, kad įkaitai dažnai kenčia nuo didelio netikrumo dėl jų paleidimo, o tai sukelia stiprų psichologinį stresą. Nuolatinė smurto baimė ir netikrumas masiškai padidina psichologines pasekmes. Viltis yra labai svarbi norint išlikti psichologiškai stabiliam. Bendruomenė ir emocinė parama atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant nukentėjusiųjų psichologinę gerovę.

Vaikai į įkaitais reaguoja skirtingai nei suaugusieji ir jiems reikia specialių terapinių metodų. Psichologinė palestiniečių padėtis Gazos ruože taip pat išlieka įtempta. Daugelis kenčia nuo baimės ir praradimo, o nuolatinis pavojus padidina potrauminio streso sutrikimo (PTSD) riziką. PSO yra susirūpinusi dėl ilgalaikių psichologinių konflikto padarinių ir ragina teikti psichosocialinę pagalbą Gazos Ruožo gyventojams.

Traumos šešėlis

Nuolatinės sirenos Izraelyje ir tam tikrose Vakarų Kranto vietose sukuria baimės atmosferą. Pasak Ciuricho universiteto Psichologijos instituto psichotraumatologės Rahel Bachem, nuolatinė grėsmė lemia civilių gyventojų atsparumo mažėjimą. Trauminiai išgyvenimai gali sukelti pyktį ir keršto jausmą bei dar labiau sumažinti konflikto šalių norą dialogui. Psichologinį spaudimą didina nuolat kartojami smurto įvaizdžiai, kurie dar labiau skaldo visuomenę.

Dialogas tarp konflikto šalių atrodo itin sudėtingas, ypač dėl to, kad nuolat auga tarpusavio nepasitikėjimas. Šiame konflikte patirta trauma gali būti perduota ateities kartoms. Bendravimas apie traumas auginant vaikus yra labai svarbus norint sulaužyti socialinį nepasitikėjimą ir smurto spiralę.

Akivaizdu, kad susitaikymas su praeitimi ir didelis dėmesys dialogui bei susitaikymui yra būtinas norint įveikti kolektyvines traumas ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams. Pereinamasis teisingumas, apimantis atskaitomybę ir atkūrimą, galėtų padėti išgyti.