Provokuojanti gimimo scena Štutgarte: Jėzus kaip gleivėtas padaras?

Provokuojanti gimimo scena Štutgarte: Jėzus kaip gleivėtas padaras?

2025 m. Kalėdas ARD transliavo pamaldą iš Štutgarto Šv. Marijos katalikų bažnyčios, kuri sukėlė didelį jaudulį. Vietoj tradicinės medinės figūros ant šiaudų krūvos gulėjo suaugęs vyras, įsisupęs į gleivingą kiautą ir turėjo atstovauti Jėzui. Šis surežisuotas vaizdavimas sukėlė stiprią reakciją socialinėje žiniasklaidoje – vartotojai lygino veikėją su „kvėpuojančia ateiviu“ ir vadino ją „ligota ir nenormalia“. Politinės reakcijos pirmiausia kilo iš CDU narių, kurie įnirtingai kritikavo vaizdavimą.

Dr. Klausas Nopperis, Štutgarto miesto tarybos narys, apibūdino kūrinį kaip „bjaurų“ ir pabrėžė netinkamą Kalėdų istorijos instrumentalizavimą pabudimo dvasia. Bundestag'o narys Maximilianas Mörseburgas teigė, kad bažnyčios veda religiją į absurdą ir atima jos orumą. Jis taip pat pabrėžė, kad Kalėdos daugeliui žmonių yra paskutinis kontaktas su bažnyčia ir svarbu akcentuoti gražius dalykus.

Provokacijos gynyba

Mišias šventęs kunigas Thomas Steigeris kaltinimus atmetė ir vaizdavimą gynė paaiškindamas, kad nenorėjo provokuoti, bet ir nenorėjo užmerkti akių prieš realybę. Už šį prieštaringą kūrinį atsakinga menininkė Milena Lorek savo meną pateisino kaip „neapibrėžtumo momento tarp saugumo ir kančios“ simbolį. Tačiau vis labiau aiškėjo, kad diskusijos apie meninę laisvę ir provokaciją visuomenėje yra labai svarbios.

Pastatymas primena spektaklio „Sancta“ premjerą Štutgarte, kurį režisavo Florentina Holzinger. Tokios temos kaip smurtas ir seksualumas taip pat yra pirmame plane ir iššaukia auditoriją. Šiame kontekste spektaklio metu užfiksuota 18 pirmosios pagalbos teikimų. Diskusija apie meninės provokacijos ribas perbėga visą meno sceną ir kelia klausimą, kur slypi meninės laisvės ribos.

Meninės laisvės ribos

Remiantis [Politics Culture] išvadomis (https://politikultur.de/kunstfreiheit/wo-beginnt-wo-endet-die-kunstfreiheit-welche-meaning-spiele-im-kunstgeschehen-die-meinungsfreiheit/), meninę laisvę saugo Pagrindinis įstatymas, tačiau nėra aiškių apribojimų. Apribojimai galimi tik dėl konstitucinių priežasčių. Meno samprata tebėra prieštaringa ir apima šokiruojančius ir sensacingus vaizdus. Labai svarbu atskirti, ar menas padeda gerbti žmogaus orumą, ar jį pažeidžia.

Kritikai sutinka, kad meninės diskusijos bažnyčios temomis visada reikalauja pagarbos ir rimtos diskusijos. Menas turi nutiesti tiltus, o ne juos griauti, o tai akivaizdu dabartinėse diskusijose apie produkciją Štutgarte. Pusiausvyra tarp provokacijos ir pagarbos reikalinga tam, kad nematoma taptų matoma ir kad orumas bei teisingumas būtų pirmoje vietoje.

Kol kas nei Rotenburgo-Štutgarto vyskupija, nei SWR ginčo nekomentavo. Tuo metu, kai menas ir religija dažnai susiduria, lieka klausimas, kaip provokacija gali išgydyti ir susitaikyti, kai ji naudojama protingai. Tai tikriausiai bus pagrindinė tema tolesnėse diskusijose apie meną ir jo socialinį vaidmenį.