NASA įspėja: gyvenimas Žemėje baigsis po milijardo metų!

NASA įspėja: gyvenimas Žemėje baigsis po milijardo metų!

Neseniai atliktas NASA superkompiuterio tyrimas suteikė reikšmingų įžvalgų, kada gyvybė Žemėje gali baigtis. Pasak mokslininkų, kurie bendradarbiavo su Toho universitetu Japonijoje, po maždaug milijardo metų Žemė taps negyvenama. Pagrindinė to priežastis – didėjantis Saulės šviesumas, kuris pamažu lems ekstremalias paviršiaus sąlygas, kurios padarys gyvybę neįmanomą. Tai reiškia, kad gyvybė Žemėje turėtų baigtis maždaug 1 000 002 021 metais, kai deguonies lygis atmosferoje smarkiai sumažės, o tai jau pasiekė kritinį tašką, palyginus su sąlygomis prieš Didžiąją deguonies katastrofą maždaug prieš 2,4 mlrd.

Tyrėjai baiminasi, kad dėl saulės spinduliuotės padidėjimo padidės anglies dioksido skaidymas. Tai turi įtakos augalų deguonies gamybai, o tai galiausiai lemia didelį deguonies praradimą. Tyrimas rodo, kad didžiausia problema bus ne didelis karštis, o gyvybiškai svarbaus deguonies išeikvojimas, dėl kurio Žemė taps netinkama gyventi. Šiame tyrime nebuvo atsižvelgta į antropogeninius veiksnius ir galimą asteroidų poveikį, o tai aiškiai sutelkia dėmesį į natūralius vystymosi procesus. Moksliniai įrodymai pabrėžia būtinybę imtis prevencinių priemonių siekiant neutralizuoti klimato kaitos poveikį.

Klimato kaitos įtaka

Tuo pačiu metu žmogaus sukelta klimato kaita yra greitinantis veiksnys. Visuotinis atšilimas lemia didžiulius pokyčius, kurie matomi jau šiandien. NASA mokslininkų teigimu, šis temperatūros padidėjimas kartu su mažėjančia deguonies riba sukels drastiškus Žemės atmosferos pokyčius. Šie pokyčiai yra laipsniški ir negrįžtami ir jau skelbiami dėl padidėjusio saulės audrų ir vainikinių masių išmetimo intensyvumo. Šie reiškiniai daro tiesioginį poveikį Žemės magnetiniam laukui ir prisideda prie tolesnio atmosferos deguonies kiekio mažinimo.

Siekiant įveikti gresiančius iššūkius, intensyvinami tyrimai, siekiant rasti visatoje tinkamų gyventi planetų. Tokios technologijos kaip uždaros gyvybės palaikymo sistemos ir dirbtinės buveinės vis dažniau laikomos galimomis žmogaus išlikimo užtikrinimo priemonėmis. Ilgalaikės kosmoso kolonizacijos planai, įskaitant NASA ir SpaceX Marso misijas, yra labai svarbūs darbotvarkėje.

Prognozės ateičiai

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje pateikiami penki galimi ateities scenarijai, nagrinėjant skirtingus socialinius ir ekonominius kelius ir jų poveikį išmetamų teršalų kiekiui. Šie scenarijai svyruoja nuo optimistinio (SSP1) iki niūraus (SSP3 ir SSP5), o optimistiški variantai atitinka Paryžiaus susitarimą. Dėl drastiško iškastinio kuro mažinimo pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis iki XXI amžiaus vidurio gali pasiekti nulį.

• SSP1-1,9 (optimistisch)
• SSP1-2,6 (optimistisch)
• SSP2-4,5 (moderat)
• SSP3-7,0 (düster)
• SSP5-8,5 (absurd)

Pagal šiuos scenarijus iki amžiaus pabaigos temperatūra gali padidėti nuo 1,4 °C iki 2,7 °C. Optimistiškos prielaidos siūlo stiprų ekonomikos augimą ir gyvenimo lygio pagerėjimą, o baisūs scenarijai prognozuoja katastrofiškus klimato krizės padarinius. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, būsimi įvykiai reikalauja radikaliai permąstyti pasaulinę bendruomenę, ypač dėl išmetamųjų teršalų.
Pranešta santraukoje kosmo.at, bgr.com ir nationalgeographic.de apie nerimą keliančius šių išsamių tyrimų skaičiavimus ir prognozes.