Karščio banga priverčia klounažuves trauktis – atrasta išgyvenimo strategija!

Karščio banga priverčia klounažuves trauktis – atrasta išgyvenimo strategija!

Klimato kaitos poveikis jūrų gyvūnijai yra ne tik abstrakti sąvoka, bet ir konkrečiai atsispindi gyvų būtybių elgsenos ir fiziologijos pokyčiuose. Neseniai žurnale „Science Advances“ paskelbtas tyrimas įspūdingai atskleidžia, kaip klounai reaguoja į ekstremalias vandens temperatūras. Niukaslio universiteto mokslininkų komanda išanalizavo 67 laukinių klounų poras Kimbės įlankoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje. Per penkis mėnesius trukusią karščio bangą nuo 2023 m. vasario iki rugpjūčio, kai vandens temperatūra vidutiniškai pakilo keturiais laipsniais virš normos, 100 iš 134 tirtų žuvų sumažėjo.

Maždaug 44 % šių žuvų sumažėjo keliais milimetrais, o 30 % – kelis kartus. Tik apie 25% liko nepakitę. Stebina tai, kad rango ar lyties mažėjimas nesiskyrė, tačiau buvo pastebėtas poros efektas: vieno partnerio mažėjimas turėjo įtakos kitam. Atrodo, kad šie suderinti pritaikymai sumažina trintį žuvų hierarchiniuose santykiuose ir pagerina jų galimybes išgyventi karščio fazės metu. Tiesą sakant, mažėjančios žuvys turėjo iki 78% didesnę tikimybę išgyventi, o 11 žuvų mirė tokiomis labai įtemptomis sąlygomis.

Žuvų dydis ir klimato kaita

Tyrimai rodo, kad kylant vandens temperatūrai didėja ir žuvų deguonies poreikis, o vandenyje yra mažiau ištirpusio deguonies. Dėl to susitraukimas yra energinga strategija išgyventi perkaitintame vandenyje. Tačiau šie prisitaikantys mechanizmai neapsiriboja tik klounais; Panašūs susitraukimo procesai įvyko ir kitose rūšyse, pavyzdžiui, jūrinėse iguanose. Įtariama, kad šie žuvų dydžio pokyčiai gali būti stebimi ir klimato kaitos paveiktose jūrose.

Žvejyba gali dar labiau paaštrinti problemą. WWF ataskaita rodo, kad vandenynai vaidina pagrindinį vaidmenį pasaulio klimate, gamindami deguonį ir sugerdami anglies dioksidą. Klimato kaita kelia vis didesnius iššūkius jūrų ekosistemoms, o tai daro neigiamą poveikį žuvininkystei. Kylant vandens temperatūrai ir anglies dioksido kiekiui, vanduo tampa šiltesnis ir rūgštesnis, o tai labai sutrikdo žuvų elgesį ir maitinimąsi. Prognozės rodo, kad 99% koralinių rifų gali mirti iki amžiaus pabaigos, o tai būtų pražūtinga daugeliui jūrų gyvūnų.

Pasekmės žuvininkystei ir maisto saugumui

Mažesni ir mažiau žvejojantys ištekliai kelia tiesioginę grėsmę žvejybai. Mokslininkai apskaičiavo, kad kiekvienas papildomas atšilimo laipsnis Celsijaus gali lemti pasaulinio žvejybos potencialo sumažėjimą daugiau nei 3 mln. Ypač smarkiai nukenčia besivystančios šalys, kuriose daugiau nei du trečdaliai gyventojų žvejoja jūroje. Tikimasi, kad iki 2050 m. sugautų žuvų kiekis sumažės 50 %, o tai gali turėti didžiulį poveikį šių regionų mitybai, kurioje gausu baltymų.

Norint išspręsti šiuos iššūkius, itin svarbios tvaraus žuvininkystės valdymo strategijos ir naujoviški akvakultūros metodai. Mokslininkai pabrėžia, kad patobulinus žuvų išteklių valdymą, žuvų biomasė gali padidėti iki 60 proc., jei būtų kontroliuojamas visuotinis atšilimas. Todėl WWF rekomenduoja žuvį laikyti delikatesu ir atkreipti dėmesį į tvarią tiekimo praktiką, siekiant sumažinti ekologinį pėdsaką ir apsaugoti jūrų biologinę įvairovę.