Ankstyvas demencijos įspėjimas: pripažinkite miego sutrikimus kaip šliaužiančią riziką!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Sužinokite, kaip miego sutrikimai gali rodyti demenciją ir kokios prevencinės priemonės yra svarbios.

Erfahren Sie, wie Schlafstörungen Hinweise auf Demenz liefern können und welche Maßnahmen zur Prävention wichtig sind.
Sužinokite, kaip miego sutrikimai gali rodyti demenciją ir kokios prevencinės priemonės yra svarbios.

Ankstyvas demencijos įspėjimas: pripažinkite miego sutrikimus kaip šliaužiančią riziką!

Demencijos rizika gali būti nustatyta pagal mūsų miego įpročius dar gerokai anksčiau, nei iš tikrųjų pasireiškia simptomai. Naujausi tyrimai rodo, kad miego sutrikimai, ypač REM miego metu, kūno fazėje, kai patiriame ryškius sapnus, yra laikomi įspėjamaisiais neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, požymiais. Ši išvada pagrįsta Kanados tyrimu, kuris rodo, kad žmonėms, turintiems problemų dėl miego elgesio REM ciklo metu, rizika susirgti demencija padidėja iki 100 procentų – ir šiais metais prieš diagnozę, kaip praneša Fuldaer Zeitung.

Vokietijos Alzheimerio draugija šiuo metu nurodo apie 1,8 milijono žmonių, sergančių demencija Vokietijoje, o ligų skaičius pastaraisiais metais nuolat auga. Demencijos simptomai, įskaitant sumišimą, atminties praradimą ir sunkumus kasdieniame gyvenime, dažnai lemia vėlyvą diagnozę. Be to, platus epidemiologinis tyrimas rodo, kad žmonėms, kurie miega mažiau nei septynias valandas per parą vidutinio amžiaus, gerokai padidėja rizika susirgti demencija senatvėje. Visų pirma, žmonės, miegantys šešias ar mažiau valandų, praneša apie 22–37 proc. didesnį demencijos dažnį, rodo tyrimai. Dr. Severine Sabia tyrimas įrodyti.

Miego trukmės įtaka ligų rizikai

Miego trukmė ir kokybė atlieka lemiamą vaidmenį užkertant kelią demencijai. Remiantis Alzheimerio tyrimų iniciatyva, miegant vyksta svarbūs regeneraciniai procesai, kurių metu pašalinamos kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, baltymas amiloidas-beta. Lėtinis miego trūkumas gali sukelti tokių toksiškų baltymų kaupimąsi smegenyse, o tai gali atverti kelią ligoms. Tyrimai rodo, kad miegas vidutiniškai septynias valandas per naktį yra naudingiausias siekiant sumažinti riziką, o ilgesnis miegas (>8 valandos) taip pat kelia didesnę riziką, kaip rodo miego įpročių ir sveikatos būklės ryšys.

Apibendrinant galima teigti, kad tiek miego įpročiai, tiek miego kokybė yra labai svarbūs siekiant sumažinti vėlesnės demencijos riziką. Miego metu vykstantys smegenų valymo procesai pabrėžia didelę ramių naktų svarbą. Prevencinės priemonės turėtų apimti ne tik fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą, bet ir užtikrinti reguliarų ir pakankamą miego trukmę, kad tvariai būtų skatinama neuronų sveikata.