Tyrėjai atranda: paukščiai giesmininkai apsieina be apetitą skatinančio grelino!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vienos mokslininkai atrado grelino geno praradimą giesminiuose paukščiuose, o tai turi įtakos maisto suvartojimui ir migracijos elgesiui.

Tyrėjai atranda: paukščiai giesmininkai apsieina be apetitą skatinančio grelino!

Mokslininkai nustatė, kad paukščiai giesmininkai prarado svarbų hormoną, žinomą dėl savo vaidmens reguliuojant apetitą. Hormonas grelinas, sukeliantis potraukį žmonėms, daugumoje paukščių rūšių atlieka kitokį vaidmenį: balandžiams ir putpeliams jis mažina norą valgyti. Naujame tyrime, kurį atliko Leonidos Fusani vadovaujama komanda iš Konrado Lorenzo lyginamųjų elgesio tyrimų instituto (KLIVV), daugiausia dėmesio buvo skiriama sodo straubliukei (Sylvia borin) ir nustatyta, kad šie paukščiai giesmininkai neturi grelino geno. Rezultatai buvo paskelbti žurnale „Royal Society Open Science“. Tyrėjų teigimu, šio hormono praradimas gali leisti paukščiams giesmininkams priaugti daug riebalų prieš migraciją, o tai labai svarbu ilgiems skrydžiams.

Hormono grelino praradimas gali paskatinti paukščių kūno svorį padvigubinti, kad galėtų optimaliai pasiruošti artėjančiam migracijos sunkumui. Eksperimentai su kitomis paukščių rūšimis rodo, kad paukščiai giesmininkai paprastai neturi grelino genų. Tai kelia klausimų dėl prisitaikymo mechanizmų, padedančių šiems paukščiams veiksmingiau kontroliuoti riebalų kaupimąsi.

Migruojančių paukščių fiziologinės adaptacijos

Ilgus atstumus tarp perėjimo ir žiemojimo zonų keliaujantys migruojantys paukščiai pasižymi ypatingais fiziologiniais prisitaikymais, kuriuos intensyviai tyrinėja mokslininkai. Svarbus atradimas yra tai, kad pagrindinis jų energijos šaltinis yra riebalų atsargos, sukauptos prieš migruojančius skrydžius. Tarptautiniame tyrime, kuriame dalyvauja Konrado Lorenzo institutas, kortikosterono ir grelino vaidmuo putpeliuose (Coturnix coturnix) buvo išnagrinėtas išsamiau. Putpelėms buvo taikomi kontroliuojami dienos ilgio pokyčiai, siekiant imituoti rudeninės migracijos poveikį.

Rezultatai rodo, kad migruojančio fenotipo atsiradimas yra susijęs su didesne grelino koncentracija, o tai reiškia, kad hormonas vaidina esminį vaidmenį ruošiantis paukščių migracijai. Be to, grelinas koreliuoja su paukščių kūno masės pokyčiais šiais svarbiais etapais. Tačiau šiame tyrime reikšmingo ryšio tarp grelino ir kortikosterono lygio nenustatyta, o tai dar labiau pabrėžia hormoninių mechanizmų sudėtingumą.

Poveikis žmonių sveikatos tyrimams

Tyrimų išvados apie paukščius giesmininkus ir jų grelino naudojimą gali turėti didelių pasekmių mūsų supratimui apie žmonių sveikatos problemas. Visų pirma, jie galėtų suteikti įžvalgų apie nutukimo ir valgymo sutrikimų mechanizmus. Suprasti procesus, kuriais paukščiai kaupia ir reguliuoja savo riebalų atsargas, galima rasti analogijų su žmonių mitybos tendencijomis ir svorio reguliavimu.

Apskritai šių tyrimų rezultatai suteikia svarbių įžvalgų apie paukščių evoliucinį prisitaikymą ir jų gebėjimą pasiruošti ilgoms kelionėms. Tęsiant intensyvius šių mechanizmų tyrimus, paukščių biologijos ir žmonių sveikatos ryšys artimiausiais metais gali dar labiau išryškėti.

Norėdami gauti daugiau informacijos ir išsamios informacijos šiomis temomis, galite apsilankyti ataskaitose oe24 ir DocCheck perskaityti.