Miško gaisras Mala Kosutoje: medžiotojas naktį atranda liepsnas!

Miško gaisras Mala Kosutoje: medžiotojas naktį atranda liepsnas!

2025 m. liepos 4 d., penktadienį, Eisenkappel-Vellach bendruomenėje buvo aptiktas nedidelis miško gaisras. Apie 23 val. medžiotojas pranešė apie dūmus, kurie tęsėsi iki paryčių. Avarinės tarnybos buvo greitai įspėtos, konsultuojantis su vietinėmis ugniagesių tarnybomis, būtent Bad Eisenkappel ir Rechberg ugniagesių tarnybomis, taip pat skyriaus ugniagesių skyriaus vadu Helmutu Malle ir rajono ugniagesių skyriaus vadu Patricku Skubeliu.

Gaisro gesinimas pasirodė sudėtingas: dėl itin stataus ir nepravažiuojamo reljefo buvo labai sunku tiesiogiai patekti į gaisro vietą, esančią maždaug 1700 metrų virš jūros lygio. Todėl gaisrą teko gesinti tik iš oro, naudojant malūnsparnį. Nukentėjo apie 100 kvadratinių metrų kalnų pušyno uolėtame grunte. Įtariama gaisro priežastis – po perkūnijos trenkęs žaibas.

Greitosios pagalbos tarnybos ir rėmėjai

Gaisrui gesinti buvo išsiųsta apie 200 ugniagesių iš įvairių rajono ugniagesių skyrių. Dalyvavo šios gaisrinės tarnybos:

• Abtei
• Altendorf
• Bad Eisenkapppel
• Eberndorf
• Edling
• Gablern
• Gallizien
• Globasnitz
• Kühnsdorf
• Miklauzhof
• Rechberg
• Rückersdorf
• St. Michael ob Bleiburg
• St. Stefan unterm Feuersberg
• Stein im Jauntal
• Unterbergen

Iš viso buvo naudojami 26 automobiliai. Be to, buvo prieinamos Karintijos valstijos ugniagesių asociacijos specialiosios miškų priešgaisrinės tarnybos ir oro tarnyba.

Ugniagesių iššūkiai

Padėtis Mala Kosutoje išryškina bendrus iššūkius, su kuriais susiduria ugniagesių tarnybos gesinant miškų gaisrus. Ypač sunkiai pasiekiamoje vietovėje sraigtasparnių naudojimas dažnai yra vienintelis būdas veiksmingai kovoti su liepsnomis. Tačiau šios misijos nėra be rizikos, nes tokie veiksniai kaip blogas matomumas ir besikeičiančios oro sąlygos gali kelti pavojų pilotų saugumui.

Be to, labai svarbu naudoti modernias technologijas ankstyvam gaisro aptikimui. Ateityje palydovų ir dronų duomenys bus naudojami greičiau atpažinti gaisrus ir sutrumpinti reagavimo laiką. Šiuos metodus taip pat palaiko mokslinių tyrimų projektai, pavyzdžiui, Erlangeno universiteto Evolonic projektas, kuriame dirbama su dronų sistemomis, skirtomis greitai aptikti miškų gaisrus.

Gesinimo technologijų naujovės

Siekiant dar labiau padidinti gaisrų gesinimo efektyvumą, kuriamos naujos gesinimo technologijos. Fraunhofer EMI, bendradarbiaudama su CAURUS Technologies GmbH, kuria naują procesą, kuris optimizuoja vandens naudojimą gesinant. Tyrimai rodo, kad vandens lašelių dydis ir jų padėtis turi didelės įtakos gaisro gesinimo sėkmei. Tikslas yra sumažinti temperatūrą žemiau užsidegimo taško ir pašalinti deguonį.

Šie nauji procesai leistų ateityje greičiau kovoti su augalijos gaisrais ir padidinti vandens naudojimo efektyvumą. Tokios naujovės galėtų atlikti itin svarbų vaidmenį, ypač užkertant kelią miškų gaisrams, kurie tampa vis dažnesni Europoje ir už jos ribų, ir su jais kovoti.