Vilkai Karintijoje: sveiko proto pergalė ar gresiantis pavojus?

Vilkai Karintijoje: sveiko proto pergalė ar gresiantis pavojus?

Naujausias ES sprendimas sumažinti vilkų apsaugos statusą sukelia aršias diskusijas ir Karintijos ūkininkų pasipiktinimą. Kaip praneša Karintijos žemės ūkio rūmai, šis sprendimas buvo švenčiamas kaip „sveiko proto pergalė“. Prezidentas Siegfriedas Huberis mano, kad nekontroliuojamas vilkų plitimas nebepriimtinas. Jis ir kiti žemės ūkio atstovai dabar ragina nedelsiant pakeisti teisinę bazę, ypač Berno konvenciją ir Buveinių direktyvą, kad būtų sumažinta ganyklų ūkininkavimo našta. Europoje vilkų populiacija išaugo iki maždaug 20 300 gyvūnų, todėl kasmet nužudoma apie 65 000 gyvulių, tęsė Huberis.

Žemės ūkio reakcijos

Žemės ūkio požiūriu reakcija į sprendimą buvo nuolat teigiama. Žemės ūkio pareigūnas Martinas Gruberis apibūdino plėtrą kaip „svarbų pirmąjį žingsnį“ valdant vilkus visoje ES. Ši žinia taip pat buvo paminėta politiniu lygmeniu: žemės ūkio ministras Norbertas Totschnigas mano, kad tai yra svarbus žingsnis siekiant palengvinti stambiųjų mėsėdžių reguliavimą. Totschnigas perspėjo, kad ši problema gerokai viršija gyvūnų praradimus, nes vilkai vis labiau praranda baimę žmonėms. Šiame kontekste jis pabrėžė, kad norint užtikrinti gyventojų saugumą reikia užkirsti kelią vilkų išpuoliams.

Tačiau situaciją dar labiau apsunkina klausimas, kiek gali užtrukti, kol teisinė bazė bus realiai pakoreguota. Anot LK prezidento Huberio, veto nuginčijimas sprendimui dar gali turėti įtakos per tris mėnesius, tačiau manoma, kad tai mažai tikėtina. Todėl belieka laukti, kaip greitai ES ir jos valstybės narės imsis veiksmų. Nors advokatai siekia sušvelninti apsaugos statusą, aplinkosaugos grupės, tokios kaip WWF, perspėja apie galimas neigiamas šio sprendimo pasekmes ir vietoj to ragina sustiprinti bandos apsaugą. WWF ekspertas Christianas Pichleris šį sprendimą apibūdino kaip „klaidingą signalą“ ir paragino imtis daugiau moksliškai pagrįstų priemonių bandoms apsaugoti.

Vystymas rodo disbalansą tarp žemės ūkio ir rūšių apsaugos interesų, ir didėja spaudimas ES pagaliau rasti sprendimą, kuris būtų teisingas abiem pusėms. Ateinančios savaitės bus labai svarbios norint pamatyti, ar gairių pakeitimai iš tikrųjų įgyvendinami ir kokių tolesnių veiksmų imasi Europos institucijos.