Von der Leyen kelionė į Vakarų Balkanus: pažanga ar tušti pažadai?

Von der Leyen kelionė į Vakarų Balkanus: pažanga ar tušti pažadai?

2024 m. gruodžio 4 d. europiečiai prisimins itin svarbų istorijos momentą: lygiai prieš 35 metus nukrito geležinė uždanga ir atvėrė sienas tuometinei Čekoslovakijai. ÖVP delegacijos Europos Parlamente vadovas Reinholdas Lopatka pabrėžia, kad šis istorinis lūžis ne tik pažymėjo Europos padalijimo pabaigą, bet ir padėjo pamatą ES plėtrai į rytus 2004 metais. Norint tęsti šio laikotarpio pasiekimus, dabar svarbu sparčiai judėti į priekį Vakarų Balkanų šalių integracijos į ES procesą. Lopatka perspėja: „Jei negalime vadovauti Vakarų Balkanų šalių stojimo procesui patikimiau, rizikuojame, kad sustiprės kitos įtakos, pavyzdžiui, iš Rusijos, Kinijos ir Turkijos.

Dėmesio centre – ES plėtra

Tuo pat metu ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vyksta į svarbią kelionę į Vakarų Balkanus, pradedant susitikimu su Albanijos ministru pirmininku Edi Rama Tiranoje. Remiantis informacija iš DW von der Leyenas iki savaitės pabaigos susitiks su šešių Vakarų Balkanų šalių vyriausybių vadovais. Jūsų vizitu siekiama sustiprinti būsimą ES plėtros procesą ir planuojamą regiono augimo planą. ES Komisija planuoja artimiausiu metu pristatyti reformų šiose šalyse pažangos ataskaitas, kad būtų aišku daugiau nei du dešimtmečius besitęsiantis stojimo procesas. Vakarų Balkanų šalys padarė skirtingą pažangą, tačiau lūkesčiai aiškūs: ES nori, kad šios valstybės rimtai įgyvendintų savo reformas, kad būtų integruotos į Europos vidaus rinką.

Von der Leyeno kelionė yra ne tik ES susidomėjimo regionu patvirtinimas, bet ir atsakas į geopolitinius pokyčius, ypač į Rusijos konfliktą Ukrainoje. Dėl šių aplinkybių didesnė Europos Sąjunga yra strateginis prioritetas, sako von der Leyen. Tačiau ji taip pat perspėja dėl iliuzijų, kurios gali egzistuoti Vakarų Balkanų šalyse dėl stojimo. Norint, kad ES ir toliau būtų suvokiama kaip patikima partnerė, būtinas tikrai rimtas jų įsipareigojimas.