Vengrija paskelbia Antifa teroristine grupe: Orbanas nubrėžia aiškias ribas!

Vengrija paskelbia Antifa teroristine grupe: Orbanas nubrėžia aiškias ribas!

Vengrija 2025 m. rugsėjo 27 d. pirmą kartą paskelbė nacionalinį teroristinių organizacijų sąrašą. Šiame sąraše, be kita ko, yra judėjimas „Antifa“. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pristatė priemones, kaip imtis veiksmų prieš šias grupes prieš joms darant nusikaltimus. Neseniai Oficialiajame leidinyje paskelbtame dekrete aiškiai nurodyta, kad gali būti įtrauktos tik organizacijos, kurios nėra įtrauktos į ES ar JT sankcijų sąrašus. Tai leidžia Vengrijai išvardytoms grupėms taikyti finansines sankcijas ir įtraukti su šiomis grupėmis susijusius asmenis į juodąjį sąrašą arba uždrausti jiems atvykti.

Orbanas „Antifa“ ir jos filialus apibūdino kaip teroristines organizacijas ir pabrėžė, kad būtinos prevencinės priemonės. „Privalote imtis veiksmų prieš Antifą, kol jie nedaro nusikaltimų“, – sakė jis. Ši klasifikacija seka JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu, kuris pirmadienį taip pat priskyrė Antifą „teroristinei organizacijai“ po rugsėjo 10 d. pasikėsinimo į ultradešiniųjų aktyvistą Charlie Kirką.

Reakcijos ir ekspertų nuomonės

Reakcija į Vengrijos iniciatyvą yra nevienareikšmė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „Antifa“ yra labiau politinė ideologija, o ne organizuota grupė. Todėl Antifa priskyrimas teroristinei organizacijai gali būti vertinamas prieštaringai. Taip pat pažymima, kad Vengrija anksčiau neturėjo teroristinių grupuočių sąrašo, o tai pabrėžia šios priemonės naujumą.

Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareikalavo, kad Europos Sąjunga vadovautųsi JAV vyriausybe šiuo klausimu ir taip pat pripažintų Antifą „teroriste“. Tai rodo, kad Vengrija yra suinteresuota platesne tarptautine parama savo pozicijai.

Platesnis kontekstas

Politinio ekstremizmo vertinimas Europoje tapo svarbesnis dėl išaugusio dešiniųjų smurto. Pastaraisiais metais padaugėjo dešiniųjų teroristinių išpuolių, ypač Vokietijoje, kur išaugo suimtų terorizmu įtariamų asmenų skaičius, rodo saugumo institucijų pranešimai, kuriuose dešiniųjų ekstremistų smurtas priskiriamas didelei grėsmei.

Socialinės tendencijos, susijusios su ultranacionalistinėmis ir ksenofobiškomis nuostatomis, gali prisidėti prie dešiniųjų ekstremistų smurto padidėjimo. Šiame kontekste reikėtų paminėti „incel“ subkultūros fenomeną, kuris taip pat tampa vis svarbesnis. Šią plėtrą dažnai skatina socialinė žiniasklaida, kuri leidžia tvariai radikalizuotis ir sukuria laisvus tinklus.

Ekspertai dešiniųjų ekstremistų smurtą ir dešiniojo sparno terorizmą vertina kaip reiškinį, kuris yra plačiai paplitęs visoje Europoje ir kurio mastai bei apraiškos skiriasi. Atsižvelgiant į daugybę veiksnių, turinčių įtakos ekstremistiniams judėjimams, sunku tiksliai prognozuoti būsimus pokyčius.

Taigi pastarieji sprendimai Vengrijoje interpretuojami platesniame politiniame kontekste, kuriame ekstremizmą – tiek iš dešinės, tiek iš kairės – vis labiau lemia politinė darbotvarkė.

Išsamią dešiniųjų teroristų smurto Europoje analizę žr bpb.de. Taip pat bus aptariami iššūkiai ir pavojai, susiję su įvairiomis ekstremistinėmis srovėmis, atsižvelgiant į tarptautinę ir nacionalinio saugumo situaciją.

Diskusijos apie Antifą ir jos priskyrimą teroristinei organizacijai ir toliau formuos politinį diskursą Europoje. Stebėtojams smalsu, kaip šios situacijos vystysis ir kokios tolimesnės politinės ir socialinės pasekmės iš jų kils.