Protestai Gruzijoje didėja nepaisant JAV kritikos ministrui pirmininkui

Protestai Gruzijoje didėja nepaisant JAV kritikos ministrui pirmininkui

Sekmadienio vakarą Gruzijos sostinėje Tbilisyje vyko protestai, vykstantys jau ketvirtą naktį iš eilės. Šios demonstracijos yra nepasitenkinimo vyriausybės sprendimu sustabdyti derybas dėl stojimo į ES išraiška. Keli tūkstančiai proeuropietiškų demonstrantų susidūrė su ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis aprūpinta policija.

Protestų fonas

3,7 mln. gyventojų turinti Gruzija jau kelis mėnesius susiduria su didėjančia įtampa tarp valdančiosios partijos „Gruzinų svajonė“ ir opozicijos. Pastarasis kaltina vyriausybę vykdant vis labiau autoritarinę, antivakarietišką ir prorusišką politiką. Paskutinė krizė paaštrėjo ketvirtadienį paskelbus, kad vyriausybė ketveriems metams nori įšaldyti derybas dėl ES.

Protestai visoje šalyje

Sekmadienio vakarą protestuotojai vėl rinkosi centrinėje Tbilisio Rustaveli gatvėje. Gruzijos naujienų agentūros „Interpress“ teigimu, taip pat buvo užblokuoti keliai į pagrindinį šalies prekybos uostą Juodosios jūros mieste Poti. Pranešama apie protestus mažiausiai aštuoniuose miestuose ir miesteliuose, o opozicinių televizijos kanalų pranešimuose buvo matyti, kad 20 000 gyventojų turinčiame Chašūryje demonstrantai mėtė kiaušinius į partijos „Gruzinų svajonė“ biurą ir nugriovė partijos vėliavą.

Tarptautinės reakcijos

ES ir JAV yra sunerimusios dėl to, ką jos laiko Gruzijos perėjimu nuo provakarietiško kurso prie Rusijos įtakos. Kita vertus, „Gruzinų svajonė“ gina savo priemones kaip nacionalinio suvereniteto gynimą nuo išorės įtakos. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas komentavo, kad Gruzija „greitai juda Ukrainos keliu į tamsią bedugnę“ ir kad tokie įvykiai dažniausiai turėjo katastrofiškų pasekmių.

Valdžios vaidmuo

Gruzijos ministras pirmininkas Irakas Kobakhidze atmetė JAV kritiką dėl tariamo „per didelio jėgos panaudojimo“ prieš demonstrantus. Spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad policija veikė aukštesniu lygiu nei JAV ir Europos saugumo pajėgos ir sėkmingai apsaugojo valstybę nuo tolesnio konstitucinės santvarkos pažeidimo. Kobakhidzė taip pat pažymėjo, kad Vašingtono pranešimas apie strateginės partnerystės su Gruzija sustabdymą buvo laikinas įvykis.

Konstitucinė krizė ir politinė įtampa

Kadenciją baigianti prezidentė Salomėja Zourabičvili, žinoma kaip vyriausybės kritikė ir narystės ES šalininkė, paskelbė neatsistatydinsianti, kai šio mėnesio pabaigoje baigsis jos mandatas. Ji apibūdino spalį išrinktą naują parlamentą kaip neteisėtą ir neturintį galios pasirinkti savo įpėdinio. Kobakhidzė pažadėjo, kad Zourabichvili gruodžio 29 dieną turės palikti savo oficialią rezidenciją.

Apeliacija prieš svetimą įtaką

Daug diplomatų ir pareigūnų pasirašė atvirus laiškus, kuriuose ES derybų sustabdymą vadina neteisėtu. Gruzijos užsienio reikalų ministerija pranešime pažymėjo, kad užsienio valstybės bando kištis į Gruzijos institucijų funkcionavimą. Tai nepriimtina.

Gruzija pakeliui į ES

Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais Gruzija stipriai linko į Vakarus ir bandė sumažinti Rusijos įtaką. Buvo žadama, kad Gruzija kada nors gali tapti NATO nare, o pernai šalis buvo oficialiai pripažinta kandidate į ES. Tačiau didėja susirūpinimas, kad Gruzijos svajonės vyriausybė gali atsisakyti šio kurso, nepaisant jos teiginių priešingai. Birželio mėn. buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis skubios pagalbos ir pagalbos organizacijas registruotis kaip „užsienio agentai“, jei daugiau nei 20% jų finansavimo gaunama iš užsienio. Be to, rugsėjį buvo priimtas LGBT teises ribojantis įstatymas.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sekmadienį išreiškė solidarumą su demonstrantais, sakydama: „Mes palaikome Gruzijos tautą ir palaikome jų europinės ateities troškimą“. Ji pasmerkė smurtą prieš protestuotojus ir apgailestavo dėl valdančiosios partijos signalų nesiliauti keliu į ES ir gerinti demokratines sąlygas šalyje.