Austrijos priklausomybė nuo iškastinio kuro: klimato tikslai pavojuje!

Austrijos priklausomybė nuo iškastinio kuro: klimato tikslai pavojuje!

Austrijos klimato politika vis dažniau sulaukia kritikos. Elisabeth Götze, Žaliųjų partijos verslo atstovė, ragina imtis greitesnių veiksmų siekiant nacionalinių ir tarptautinių klimato tikslų. Naujausia Stokholmo aplinkos instituto ataskaita rodo, kad pasauliniai anglies, naftos ir dujų gavybos planai viršija 1,5 laipsnio tikslą šokiruojančiais 120 procentų. Šios nerimą keliančios išvados atkreipia dėmesį į Austrijos eksporto skatinimo politiką, nes ji prisideda prie iškastinio kuro perprodukcijos ir stabdo perėjimą prie tvarių technologijų, kaip praneša [oekonews].

ES valstybės jau susitarė 2022 metais neberemti iškastinio kuro projektų per eksporto atsakomybę. Nors kitos šalys atsisakė tokios praktikos, Austrija nepateisina lūkesčių. Šį atsilikimą įrodo Austrijos tarptautinės plėtros tyrimų fondo tyrimas.

Tvarumo strategijos nesėkmės

Austrijos tvarumo strategija leidžia teikti naujus dujų projektus iki 2030 m. ir numato daugybę išimčių tolesniam laikotarpiui. Götze kritikuoja faktą, kad mokslinis šių terminų pagrindas nėra pagrįstas, ir įspėja apie galimą blokavimo poveikį. Tai gali reikšti, kad anglies, naftos ir dujų projektai gali būti finansuojami ir po 2030 m. Siekdama atremti šią raidą, Götze planuoja pateikti parlamentinį klausimą, nes mano, kad Austrija nevykdo tarptautinių klimato apsaugos įsipareigojimų.

Be to, ji ragina peržiūrėti tvarumo strategiją ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose, tokiose kaip „Eksporto finansavimas ateičiai“ (E3F). Götze pabrėžia, kad klimatui palankaus eksporto skatinimas yra ne tik ekologiškai protingas, bet ir ekonomiškai būtinas. Tai taip pat leistų Austrijai prisiimti stipresnį vaidmenį Europoje.

Pasauliniai iššūkiai ir tikslai

Nepaisant tarptautinės pažangos, pvz., Paryžiaus susitarimų, klimato ambicijų atotrūkis tebėra didelė problema. Pasaulinė iškastinio kuro paklausa ir toliau auga, net ir didėjant atsinaujinančios energijos gamybai. Kritiškoje ataskaitoje aprašoma, kad 20 didžiausių iškastinio kuro gamintojų planuoja daugiau nei dvigubai didesnę iškastinio kuro produkcijos apimtį, kuri būtų reikalinga aplinkos požiūriu tvariam scenarijui. [WWF] ragina greitai atsisakyti anglies, naftos ir dujų, kad pasaulinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei du laipsniai.

Norint pasiekti klimato tikslus, reikia skubiai pagerinti nacionalinius klimato įnašus (NDC). ES tikslas iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc. laikomas netinkamu; WWF ragina padidinti bent iki 65 proc.

Apibendrinant galima pasakyti, kad akivaizdu, kad Austrija ir ES yra itin svarbiame klimato politikos etape. Kelias į tvaresnę ir klimatui palankesnę ateitį reikalauja ryžtingai persvarstyti energetikos politiką.