Ekspertai perspėja: Austrijos biudžeto planui gresia kritinė deficito riba!

Ekspertai perspėja: Austrijos biudžeto planui gresia kritinė deficito riba!

Antradienį, 2025 m. birželio 2 d., Biudžeto komitetas susirinks į tradicinį biudžeto svarstymą. Pakviesti ekspertai jau iš anksto išsakė nemažą kritiką Vyriausybės biudžeto projektui. Ekspertai sutaria, kad numatytų priemonių nepakanka ateinančių metų finansiniams iššūkiams įveikti. Finansų ministras Markusas Marterbaueris (SPÖ) prognozuoja, kad biudžeto deficitas sumažės nuo 4,7% iki 4,5% BVP. Kitais metais tikimasi 4,2% deficito, abu skaičiai gerokai viršys ES nustatytą 3% ribą.

Atsižvelgdama į šią situaciją, ES galėtų pradėti perviršinio deficito procedūrą iki vasaros. Siekiant sumažinti finansinį spaudimą, 2023 m. planuojama sutaupyti septynis milijardus eurų, o 2026 m. – 10,3 milijardo eurų. Didžiausias sutaupymas turėtų būti pasiektas panaikinus klimato premiją ir sumažinus finansavimą.

Ekspertų kritika

Fiskalinės tarybos vadovas Christophas Badelt posėdyje paragino imtis daugiau priemonių ir pabrėžė, kad norint iki 2028 m. grįžti žemiau 3% deficito ribos, prireiks „daug daugiau aštrių ir nemalonių politinių sprendimų“. Taip pat skubiai reikalingos reformos pensijų ir sveikatos srityse. Žaliųjų pakviesta Margit Schratzenstaller iš „Wifo“ klimato priemonių mažinimą vertina kaip „sumažėjusį“, tačiau apskritai biudžetą vertina teigiamai. Ji pabrėžia, kad reikia didinti pajamas.

Monika Köppl-Turyna NEOS vardu išreiškia susirūpinimą dėl struktūrinių reformų nebuvimo ir didėjančio mokesčių tarifo. Ji mano, kad konsolidavimo kelias yra nerealus ir ragina iki 2028 m. papildomai sutaupyti penkis milijardus eurų. Martinas Gundingeris iš Austrijos ekonomikos centro, kurį pasiūlė FPÖ, taip pat kritikuoja dideles vyriausybės išlaidas ir didėjančią skolą.

Georgas Feiglas iš Darbo rūmų, kurį paskyrė SPÖ, kritikuoja nepakankamą naštą turtingiems piliečiams ir pernelyg didelius mažinimus, turinčius įtakos mažesnes pajamas gaunančioms grupėms.

Biudžeto rengimas ir ES reikalavimai

Diskusija apie biudžeto pokyčius vyksta atsižvelgiant į didėjančius federalinės vyriausybės grynojo finansavimo poreikius, kurie, kaip tikimasi, per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius pasieks 15,4 mlrd. Tuo pačiu metu pajamos augo silpnai, ypač pardavimo mokesčio ir nekilnojamojo turto rinkliavų srityse. Atsižvelgiant į tai, įvairios institucijos tikisi, kad 2024 m. Mastrichto deficitas sieks 3,3–3,9 % BVP.

Stabilumo ir augimo pakto reforma, dėl kurios 2024 m. balandžio 29 d. nusprendė ES Ministrų Taryba, turės dar daugiau įtakos valstybių narių biudžeto valdymui. Šia reforma siekiama supaprastinti taisykles dėl valstybės skolos ir biudžeto deficito, labiau atsižvelgiant į individualią šalių padėtį. Ateityje labai įsiskolinusios šalys savo skolos santykį turės mažinti 1% kasmet, o šalys, kurių skolos lygis yra nuo 60 iki 90%, turės jį mažinti 0,5%. Tačiau kritikai perspėja, kad šios taisyklės gali trukdyti būtinoms investicijoms į klimato apsaugą ir socialines sritis.

Tikimasi, kad klausymo metu biudžeto projektas Biudžeto komitete bus nagrinėjamas po skyrių. Diskusijos plenarinėje sesijoje prasideda birželio 16 d., pirmiausia turi būti priimtas biudžetą lydintis įstatymas; Galutinis sprendimas dėl dvigubo biudžeto numatomas birželio 18 dieną.

Apskritai akivaizdu, kad Austrijos vyriausybė susiduria su iššūkiu ne tik laikytis ES reikalavimų, bet ir atsižvelgti į karštas politines diskusijas bei įvairias ekspertų nuomones, kad būtų sukurtas tvarus ir į ateitį orientuotas biudžeto pasiūlymas.